Vytauto Didžiojo universitete atliktas tyrimas „Veganų diskriminacija Lietuvoje: atvejo studija“ rodo, kad 2018–2021 m. duomenimis didžioji dalis Lietuvos gyventojų laikosi tradicinės, visavalgiškos mitybos – jos dalis išaugo nuo 89,3 proc. iki 93,4 proc.
Tuo metu alternatyvių mitybos tipų paplitimas išlieka nedidelis. Apskritai matyti, kad Lietuvoje alternatyvūs mitybos įpročiai dar nėra plačiai paplitę, nors jų pasirinkimas išlieka įvairus.
Tuo tarpu „Ipsos“ skelbė, kad 89 proc. amerikiečių į savo mitybą įtraukia mėsą. Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) 2021 m. nurodė, kad nuo 63 proc. iki 74 proc. žmonių kasdien valgo raudoną arba perdirbtą mėsą, rašoma leidinyje „Parade“.
„Sveikatos kodas“. Kaklo echoskopija gali išgelbėti gyvybę?
Mėsa daugeliui žmonių yra vienas svarbiausių kasdienės mitybos produktų. Ji dažnai atsiduria lėkštėje tiek per įprastus pietus ar vakarienę, tiek per šventes – ar tai būtų kepta vištiena, ar sultingas jautienos kepsnys. Dėl tokio įpročio retas susimąsto, kokią įtaką mėsa iš tiesų daro sveikatai.
Nors mėsa laikoma pagrindiniu maisto produktu, ji gali turėti neigiamą poveikį bendrai sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.
Susiję straipsniai
Kaip mėsa veikia sveikatą
Mėsa neabejotinai yra svarbus baltymų šaltinis ir žmonėms, sergantiems mažakraujyste, gali padėti gauti reikalingą geležies kiekį. Kaip teigiama viename 2021 m. tyrime, mėsos vartojimas siejamas su didesne tam tikrų ligų rizika, įskaitant širdies ligas, plaučių uždegimą ir diabetą.
Mažiau riebalų ir cholesterolio turinti mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar žuvis, paprastai laikoma tinkamesne sveikatai. Tačiau, teigiama, daugiausia naudos širdies ir kraujagyslių sistemai suteikia augalinė mityba – ypač dėl jos poveikio cholesterolio kiekiui ir kraujospūdžiui mažinti.
„Taip yra todėl, kad augaliniame maiste nėra riebalų, o patys augalai paprastai turi daug skaidulų, kurios taip pat padeda mažinti cholesterolio kiekį“, – teigia Jeilio medicinos mokyklos Širdies ir kraujagyslių medicinos docentė Joyce Oen-Hsiao.
Anot jos, didesnis daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, pupelių, ankštinių kultūrų ir riešutų vartojimas siejamas su mažesne mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Nors augalinė mityba laikoma geriausiu pasirinkimu širdies sveikatai, J. Oen-Hsiao pabrėžia, kad net jei žmogus dėl įvairių priežasčių negali visiškai atsisakyti mėsos, verta siekti, kad racione būtų daugiau daržovių, viso grūdo produktų ir vaisių, o raudonos ar riebesnės mėsos – mažiau.
„Norėdami praturti savo racioną baltymais, rinkitės vištieną, kalakutieną ar žuvį“, – sako ji.
J. Oen-Hsiao taip pat priduria, kad jei pacientas sako, kad visiškai atsisakyti raudonos mėsos jam nepavyks, ji rekomenduoja ją riboti iki nedidelės kepsnio porcijos (apie 113 g) kartą per mėnesį.
„123rf“ nuotr.
Blogiausia mėsa širdies sveikatai
Pasak kardiologės Joyce Oen-Hsiao, yra dvi mėsos rūšys, kurios ypač nepalankiai veikia širdies sveikatą. Pirmiausia, anot jos, tai raudona mėsa, ypač riebesni jos gabalai.
„Šioje mėsoje gausu sočiųjų riebalų, kurie gali didinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Didelis sočiųjų riebalų kiekis skatina blogojo cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse, dėl to arterijose formuojasi apnašos, galinčios sutrikdyti kraujo tekėjimą. Tokie užsikimšimai širdies kraujagyslėse gali sukelti infarktą, o smegenų kraujagyslėse – insultą“, – aiškina ji.
Antroji mažiau sveika mėsos grupė – perdirbti mėsos gaminiai, tokie kaip dešrelės ar kiti mėsos gaminiai, tokie kaip vytinta ar rūkyta mėsa.
Pasak J. Oen-Hsiao, jie nėra palankūs sveikatai, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų ir druskos.
Ji pabrėžia, kad didelis natrio kiekis gali lemti padidėjusį kraujospūdį ir skysčių kaupimąsi organizme.
Kardiologė taip pat pažymi, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne vėžio ir nutukimo rizika. Be to, anot Širdies ir kraujagyslių medicinos dodentės, perdirbtuose mėsos produktuose esantys nitratai gali dar labiau didinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.
„Įrodyta, kad ši cheminė medžiaga gali didinti vėžio ir aukšto kraujospūdžio riziką“, – teigia ji.
J. Oen-Hsiao pritaria Amerikos širdies asociacijos rekomendacijoms riboti raudonos mėsos vartojimą – rinktis liesesnius gabalus, o iš raudonos mėsos gaunamos kalorijos neturėtų viršyti maždaug 6 proc. viso dienos raciono.
„Sveikesnis pasirinkimas – orkaitėje kepta ar garinta paukštiena be odos bei žuvis, ypač lašiša. Tinkamos ir kitos omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys“, – sako kardiologė.