Žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami beveik 93 000 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo 59 metai, duomenys. Tyrėjai daugiau nei dešimtmetį stebėjo jų mitybą ir sveikatos rodiklius.
Tyrėjai išskyrė tris mitybos modelius: (1.) bendrą augalinę mitybą, (2.) sveiką mitybą, kurioje gausu natūralių maisto produktų, ir (3.) mažiau sveiką mitybą, kurioje vyrauja rafinuoti ir perdirbti produktai.
Iš 92 849 dalyvių, stebėtų 11 metų, 21 478 susirgo Alzhaimerio liga ar kita demencijos forma.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Esmė – maisto kokybė
Rezultatai rodo ne tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį, o tik sąsają, ir leidžia daryti išvadą, kad ne visos augalinės mitybos rūšys suteikia tokią pačią naudą.
Dalyviai, kurie apskritai suvartojo didžiausią augalinio maisto kiekį, turėjo 12 proc. mažesnę demencijos riziką.
Tačiau atsižvelgus į mitybos kokybę, skirtumas tapo dar akivaizdesnis. Tie, kurie laikėsi sveikiausių augalinės mitybos racionų, turėjo 7 proc. mažesnę riziką, o tie, kurie vartojo labiausiai nesveiką augalinį maistą, turėjo 6 proc. didesnę riziką.
Susiję straipsniai
„Įrodyta, kad augalinės mitybos racionai mažina tokių ligų kaip diabetas ir padidėjęs kraujospūdis riziką, tačiau apie demenciją žinoma mažiau“, – sakė tyrimo autorė Song-Yi Park iš Havajų universiteto. – Mūsų tyrimas rodo, kad mitybos racionų kokybė yra labai svarbi.“
Mitybos pokyčiai naudingi net ir vyresniame amžiuje
Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, kaip keitėsi 45 065 dalyvių pogrupio mitybos įpročiai. Iš jų 8 360 dalyvių vėliau susirgo demencija.
Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurių mityba per 10 metų pakrypo į labiau nesveiką augalinės kilmės maistą, demencijos rizika padidėjo 25 proc., o tiems, kurie pagerino savo mitybą, rizika sumažėjo 11 proc.
Duomenys rodo, kad mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje vis dar gali būti susiję su demencijos rizika. Pasak tyrėjų, perėjimas prie sveikesnės augalinės mitybos po 60 metų taip pat buvo susijęs su sumažėjusia demencijos rizika.
Tyrimas rėmėsi dalyvių užpildytais mitybos klausimyniais. Bėda, kad dalyviai gali neprisiminti savo mitybos tiksliai, o tai gali iškraipyti rezultatus.
Tačiau didelė tyrimo apimtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina šiuos rezultatus.
Rezultatai atitinka ankstesnius tyrimus, siejančius mitybos įpročius, pavyzdžiui, Viduržemio jūros ar MIND dietas, su geresne kognityvine sveikata.
Ekspertai pabrėžia, kad naujausias tyrimas yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad jis negali įrodyti, jog vien tik mityba apsaugo nuo demencijos, o kiti veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, išsilavinimas, ar gyvenimo būdas, taip pat gali turėti įtakos.
Parengta pagal „Euronews“ inf.