„Taip pat žinome, kad suvartojamo alkoholio kiekis yra tiesiogiai susijęs su vaikų, gimusių su alkoholio sukelta žala, skaičiumi“, – sako gydytoja Frida Dangardt.
Skylant alkoholiui, žmogaus organizme susidaro kenksminga medžiaga acetaldehidas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir naujausiais tyrimais, nėra tokio dalyko kaip sveikatai naudingas alkoholio kiekis.
„Alkoholis pirmiausia yra neurotoksinas“, – pabrėžia F. Dangardt, dirbanti Geteborgo ligoninėje, Švedijoje. Be to, ji yra tarptautinės tyrimų grupės, atsakingos už ataskaitų seriją „Alkoholis ir visuomenė“, narė.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
„Mano pačios tyrimas yra apie tai, kaip motinos suvartojas alkoholis gali pakenkti vaisiui“, – paaiškina gydytoja.
Didelės alkoholio dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dažnai baigiasi persileidimu.
„Taip pat pasitaiko, kad iki to laiko, kai moteris sužino, kad yra nėščia, dažnai penktą savaitę, ji jau spėjo išgerti nemažai alkoholio“, – pasakoja F. Dangardt.
Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakenkti vaisiui. Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) diagnozuojamas, kai nustatomi tam tikri vaiko apsigimimai. Tai sudėtinga diagnozė, nes nėra biožymens, kuris galėtų atskleisti VAS.
Susiję straipsniai
Vaikams, kurie vaisiaus stadijoje buvo paveikti alkoholio, be smegenų pažeidimų, gali pasireikšti širdies ydos, inkstų bėdos, skeleto pažeidimai, regėjimo sutrikimai ir žala plaučiams.
„Jei tėvas gėrė alkoholio kelias savaites prieš pastojimą, vaikui gali išsivystyti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) panašūs simptomai.
F. Dangardt mano, kad įsivertinti savo alkoholio vartojimo įpročius yra sveikintinas žingsnis.
Didina vėžio riziką
Nepaisant to, kad PSO pareiškė, jog nėra sveiko alkoholio kiekio, atsiranda atvejų, kai mokslininkai ir moterys teigia priešingai, bet F. Dangardt tam griežtai prieštarauja.
„Pavyzdžiui, kai diskutuojama, ar nekenkia vartoti alkoholį, kai kūdikis žindomas krūtimi. Dėl to dalis žmonių prieina prie išvados, kad nėštumo metu galima gerti“, – pastebi gydytoja.
Net viena taurė alkoholio per dieną gali padidinti vėžio riziką, nes daroma įtaka ląstelių dalijimosi procesams. Pasak F. Dangardt, yra svarių įrodymų, jog net mažos alkoholio dozės gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Tai įrodo ir nauji statistiniai metodai.
Širdis „vartaliojasi“
Alkoholis taip pat skatina kraujospūdžio padidėjimą.
„Kuo daugiau išgeriate, tuo didesnė rizika. Prieširdžių virpėjimo pavojus taip pat padidėja net suvartojant mažas dozes. O žmogui metus gerti, sumažėja pakartotinio širdies priepuolio rizika“, – pabrėžia F. Dangardt.
„Tipiškas pacientas, atvykstantis į skubios pagalbos skyrių penktadienio ar šeštadienio vakarą, yra 50–60 metų žmogus, kuriam pasireiškia prieširdžių virpėjimas po vienos ar dviejų taurių vyno“, – pastebi F. Dangardt.
Prieširdžių virpėjimas – tai ritmo sutrikimas, kai prieširdžiai susitraukinėja chaotiškai ir dėl to sutrinka visos širdies veikla, nes ji ima susitraukti neritmiškai ir mažiau efektyviai.
Žmogus pajaučia diskomfortą krūtinėje ar neritmišką širdies plakimą. Širdis „vartaliojasi“, „dreba“, kai kurie pacientai sako, kad burbuliuoja kaip verdantis puodas.
Žala ir jauniems, ir vyresniems
Savaime suprantama, didžiausią žalą daro epizodai, kai per trumpą laiką suvartojami dideli alkoholio kiekiai.
„Tačiau net ir nedidelės dozės neigiamai paveikia visas organizmo sistemas“, – pabrėžia F. Dangardt.
Vyresnio amžiaus žmonėms dėl alkoholio taip pat gerokai padidėja kritimo rizika.
„Jie taip pat blogiau toleruoja alkoholį, jų organizme yra mažiau skysčių, o tai reiškia, kad tas pats alkoholio kiekis sukelia didesnę koncentraciją.
Daugiau nei 80 procentų visų vyresnių nei 65 metų žmonių taip pat vartoja kokius nors vaistus, kurie sąveiką su alkoholiu“, – akcentuoja F. Dangardt.
Prastas miegas ir svorio augimas taip pat gali būti kasdienio alkoholio vartojimo pasekmė.
„Jei norite susilaukti vaiko, turėtumėte nustoti gerti. Tai galioja ne tik moterims. Alkoholis kenkia spermos kokybei, kaip ir genetinei medžiagai. Tačiau spermatozoidai apdorojami gana greitai, per penkias–šešias savaites susiformuoja nauji“, – paaiškina F. Dangardt.
Parengta pagal „Aftonbladet“ inf.