Padidėjęs cholesterolis – organizme vykstančių procesų pasekmė. Kai ląstelėse sutrinka omega-3 riebalų rūgščių balansas, organizme formuojasi terpė uždegimui. Tuomet ligos vystosi pamažu, metai iš metų, žmogui net nepastebint.

„Praktiškai neįmanoma surasti žmogaus organą ar sistemą, kuriam reikšmės neturėtų tinkamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis“, – sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Omega-3 trūkumas pasireiškia įvairiai: nuo sausos odos ir Alzheimerio ligos ir kraujotakos sistemos sutrikimų.

Medikai pabrėžia, kad labai svarbus omega 3–6–9 riebalų rūgščių santykis.

[[ge:lrytas:lrytas:41917080]]

„Mokslininkai įvertino, kad su maistu turėtume gauti apie 50 proc. omega-3, 30 proc. – omega-6 ir apie 20 proc. omega-9 riebalų rūgščių“, – paaiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Nijolė Savickienė.

Omega-3 gali slopinti organizmo uždegiminius procesus, o štai omega-6 priešingai – juos paskatinti. Ką daryti, kad jų pusiausvyra išliktų palanki sveikatai?

[[ge:lrytas:lrytas:42098250]][[ge:lrytas:lrytas:42154614]][[ge:lrytas:lrytas:42251181]]

Klaida, kurią daro 9 iš 10 lietuvių

Pasak N. Savickienės, vertėtų nepamiršti valgyti žuvies. Tačiau statistika rodo, kad tik 10 proc. Lietuvos gyventojų laikosi gydytojų rekomendacijos valgyti žuvį 2 kartus per savaitę. Taigi, išeina, kad 9 iš 10 lietuvių per retai valgo žuvį.

Organizmas jautriai reaguoja į tai, kokius riebalus su maistu gauna žmogus. Ar žinojote, kad net 60 proc. smegenų masės sudaro riebalai? Būtent todėl omega riebalų rūgštys yra būtinos sklandžiai nervų sistemos ir ląstelių funkcijai.

„Bet jeigu mes kalbame apie sveikatą ir norime konkrečios įtakos mūsų savijautai, reikia atkreipti dėmesį į du rodiklius: EPR ir DHR. Tai yra dvi omega-3 riebalų rūgštys, kurios daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai.

Svarbu gauti abiejų, nes jos dalyvauja skirtinguose procesuose. Pavyzdžiui, EPR yra ta omega-3 riebalų rūgštis, kuri mažina uždegimus mūsų organizme. Kartais vien EPR atstatymas iki normų sutvarko labai daug sveikatos problemų. Ypatingai žmonės, kurie turi lėtinius uždegimus“, – sako Vilniaus universiteto farmakologijos dėstytoja Vaiva Bražinskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42296335]]

DHR omega-3 riebalų rūgštis yra naudinga nervų sistemai ir smegenims. Tai turi įtakos ir mūsų emocinei savijautai. Tyrimai omega-3 trūkumą sieja su didesne depresijos rizika.

Kardiologas: cholesterolis yra gerai, kenkia jo perteklius

„Visi mes gimstame su labai gražiomis kraujagyslėmis, – sako gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. – Bet savo gyvenimo būdu mes pakeičiame kraujagysles.“

Rūkymas, arterinė hipertenzija ir padidėjęs cholesterolis – didžiausi kraujagyslių priešai.

„Cholesterolis yra geras dalykas, bet jei jo yra per daug, mūsų kraujagyslės keičiasi“, – įspėja P. Šerpytis.

[[ge:lrytas:lrytas:42296327]]

Kraujagysles „graužia“ ir lėtinis stresas, antsvoris, prastai valdomos endokrininės ligos, pavyzdžiui, diabetas.

Nuo kraujagysles žalojančios oksidacinio streso apsaugoti gali fitochemikalai.

„Tas medžiagas žmogus visų pirma turėtų gauti su augalinės kilmės maistu“, – sako E. Gavelienė ir pataria valgyti spalvotas daržoves bei vaisius.

Juose esantys antioksidantai pasižymi gebėjimu sugaudyti organizme kenksmingus laisvuosius radikalus.

„Jeigu mes gausime įvairių antioksidacinių medžiagų, tai mūsų organizmui bus ypatingai gerai“, – pabrėžia E. Gavelienė.

Brokoliai, granatai, mėlynės, artišokai, obuoliai, žalioji arbata, ciberžolė pasižymi polifenolių gausa. Problema, kad dažnam nepavyksta tinkamai susidėlioti mitybos.

9 iš 10 lietuvių daro šią klaidą: dėl jos kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis