Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime
Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su tuo, kaip stipriai liga paveikė jų kasdienybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Sveikatos kodas“. Metabolinis sindromas
„Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, – sako gydytoja K. Kazlauskienė.
Pasak jos, dalis pacientų po širdies įvykių pradeda vengti fizinio aktyvumo, nes bijo, kad didesnis krūvis gali dar labiau pakenkti. Kiti, priešingai, stengiasi kuo greičiau grįžti į ankstesnį ritmą ir pervertina savo galimybes.
Susiję straipsniai
Didžiausia klaida – manyti, kad užteks vaistų ir poilsio
Specialistė sako, kad po širdies ligų žmonės vis dar pernelyg dažnai tikisi greito sprendimo – vaistų, procedūros ar tiesiog daugiau poilsio.
„Dažniausia klaida – nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaistai ir poilsis labai svarbu, tačiau to neužtenka. Jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo, liga dažnai sugrįžta“, – sako K. Kazlauskienė.
Anot gydytojos, dalis pacientų net ir po kelių širdies operacijų vis dar viliasi, kad problemą pavyks išspręsti be didesnių pokyčių kasdienybėje. Tačiau ilgalaikiai rezultatai pasiekiami tik nuosekliai treniruojant širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Širdies raumuo treniruojamas tik reguliariu darbu“, – pabrėžia ji.
Todėl po širdies ligų svarbu ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir iš esmės peržiūrėti gyvenimo būdą – daugiau judėti, reguliariai atlikti kardio ir ištvermės treniruotes, vėliau įtraukti jėgos pratimus, atsisakyti rūkymo, koreguoti mitybą ir mokytis valdyti stresą.
Pasak specialistės, didžiausią naudą duoda reguliarumas. Net 30–60 minučių fizinio aktyvumo bent tris kartus per savaitę gali reikšmingai pagerinti sveikatos būklę ir sumažinti ligos pasikartojimo riziką.
Šiuolaikinėje kardiologinėje reabilitacijoje fizinis krūvis vertinamas individualiai
Dar visai neseniai pacientams po širdies ligų dažniausiai būdavo rekomenduojama daugiau ilsėtis ir vengti didesnio fizinio krūvio. Tačiau, pasak gydytojos, šiandien požiūris į atsistatymą yra visiškai pasikeitęs – šiuolaikinėje reabilitacijoje svarbiausia tampa tiksliai įvertinti, kokį krūvį organizmas gali toleruoti saugiai ir efektyviai.
„Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre pacientams atliekami specialūs kardiopulmoniniai fizinio krūvio tyrimai, leidžiantys tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių, plaučių, raumenų sistemų galimybes ir parinkti saugų treniruočių intensyvumą. Atliekant VO2max arba spiroergometrijos tyrimus galima tiksliai nustatyti žmogaus fizinį pajėgumą, jo treniruojamą pulsą ir pradėti treniruoti širdies bei kraujagyslių sistemą saugiose ribose.
Pasak gydytojos, viena pažangiausių šiuolaikinės reabilitacijos dalių – galimybė stebėti širdies darbą realiu laiku treniruotės metu.
Treniruočių metu, stebint paciento elektrokardiogramą, matoma, kaip dirba širdis, koks širdies susitraukimų dažnis, ar nėra kraujotakos ar ritmo sutrikimų. Tai leidžia užtikrinti saugų ir efektyvų atsistatymą.
Reabilitacija šiandien – ne tik gydymas, bet ir mokymasis gyventi kitaip
Kardiologinė reabilitacija prasideda nuo išsamaus žmogaus būklės įvertinimo – analizuojama ligos eiga, atlikti tyrimai, įvertinami rizikos veiksniai ir fizinio krūvio tolerancija. Vėliau pacientui sudaroma individuali programa, kuri dažniausiai apima intervalines kardio treniruotes, ištvermės, jėgos pratimus bei nuoseklų fizinio pajėgumo stebėjimą saugiose tikslinio treniruojamo pulso ribose.
Tačiau, pasak specialistų, svarbiausias reabilitacijos tikslas šiandien yra ne vien pagerinti žmogaus savijautą gydymo metu. Ne mažiau svarbu padėti jam saugiai sugrįžti į normalų gyvenimą ir išmokti savarankiškai palaikyti savo fizinę būklę ateityje.