Mūsų chronologinis amžius rodo, kiek metų iš tikrųjų esame nugyvenę, o biologinis amžius atspindi, kaip gerai veikia mūsų organizmas. Taigi jis gali skirtis priklausomai nuo mūsų sveikatos, gyvenimo būdo ir mitybos.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai neseniai tyrė, kaip vyresnio amžiaus suaugusieji, nuo 65 iki 75 metų, gali sumažinti savo biologinį amžių pasitelkdami įvairius mitybos įpročius.
„Bet patys mokslininkai atvirai pripažįsta, kad tyrimas buvo trumpo laikotarpio, į tai reikia atsižvelgti“, – sako sako Švedijos Karolinskos instituto mokslininkas Adriánas Carballo Casla.
Vaida Kurpienė – atvirai apie mitybą be kraštutinumų
Australų tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Aging Cell“, dalyvavo 104 asmenys, jiems atsitiktine tvarka buvo paskirtas vienas iš keturių mitybos planų. Kiekviename mitybos plane 14 procentų visos energijos sudarė baltymai, tačiau jie buvo gaunami iš skirtingų šaltinių.
Geriausi biožymenys fiksuoti laikantis mažiau riebalų turinčio mitybos plano arba pereinant prie daugiau augalinės kilmės baltymų ir didesnio angliavandenių kiekio. Ryškūs pokyčiai pasiekti vos per keturias savaites.
Susiję straipsniai
– Ar šio tyrimo rezultatus reikėtų atsižvelgti kasdieniame mitybos racione?, – A. Carballo Caslos paklausė žurnalistė.
– Taip, bet su tinkamais lūkesčiais: tyrimas rodo, kad biologiškai aktyvios medžiagos gali greitai reaguoti į mitybos pokyčius, tačiau jis neteigia, kad per keturias savaites pavyko sustabdyti senėjimo procesą. Praktiškai tai labiau patvirtina gerai žinomus patarimus dėl mitybos kokybės – daugiau daržovių, ankštinių ir neskaldytų grūdų bei mažiau perdirbtų maisto produktų. Bet tai nereiškia raginimo siekti tikslios riebalų ir angliavandenių proporcijos.
Nauja perspektyva
Mokslininkas mano, kad reikėtų žinoti, jog biožymenims įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, fiziologija.
„Ilgalaikiuose tyrimuose, dažnai susijusiuose su įvairiomis ligomis, taip pat matome, kad mityba, kurioje yra daugiau angliavandenių, ir perėjimas prie labiau vegetariškos mitybos, nepriklausomai nuo to, ar joje yra daugiau riebalų, ar angliavandenių, gali turėti teigiamą poveikį sveikatai“, – paaiškina A. Carballo Caslas.
Dažnai tiriama, kaip mityba veikia ligų riziką, o šis tyrimas sutelkia dėmesį į biologinį amžių ir biologinius žymenis, o tai, jo nuomone, yra ypač įdomu.
„Tai yra perspektyva, kurios dažnai trūksta“, – sako mokslininkas.
Ką valgyti?
Dalyvių grupė, kuri laikėsi visavalgio mitybos plano su didesniu angliavandenių ir mažesniu riebalų kiekiu, pasiekė geriausius rezultatus biologinio amžiaus mažinimo aspektu.
Kalbant apie angliavandenių kiekį, tai buvo daugiausia sudėtiniai angliavandeniai. Todėl mokslininkai pabrėžia, kad nereikėtų neteisingai suprasti – jie nerekomenduoja cukraus ir greitai įsisavinamų angliavandenių.
Geriausius rezultatus pasiekę dalyviai 14 proc. energijos gavo iš baltymų (daugiausia augalinės kilmės), 28–29 procentus – iš riebalų, o 53 procentus – iš angliavandenių.
Parengta pagal „Aftonbladet“ inf.