„Iššokęs kauliukas“ gali būti ne tik estetinė problema: gydytojai įspėja nedelsti

2026 m. birželio 4 d. 10:38
Apie 20–30 proc. suaugusiųjų susiduria su Hallux valgus – pėdos deformacija, dažniausiai vadinama iššokusiu kauliuku prie didžiojo kojos piršto. Ši problema kur kas dažnesnė tarp moterų, tačiau specialistai pabrėžia: tai nėra vien estetinė bėda. Negydoma deformacija gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judėjimą.
Daugiau nuotraukų (2)
Apie Hallux valgus, jo priežastis, gydymą bei reabilitaciją tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ kalbėjo mokslininkė Edita Kondrotienė ir „Gijos klinikos“ gydytojas ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius.
Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo G. Pociaus, Hallux valgus – tai ne naujai išaugęs kaulas, kaip dažnai manoma.
„Tai yra didžiojo kojos piršto pakrypimas ir kartu vykstantys pėdos kaulų bei minkštųjų audinių pokyčiai. Dėl deformacijos atsiranda trintis avalynėje, skausmas, uždegimas, pakinta pėdos atrama, žmogui tampa sunku avėti anksčiau patogius batus“, – aiškina gydytojas.

„Sveikatos kodas“. Priklausomybė raminamiesiems vaistams

Moterims ši problema nustatoma iki 15 kartų dažniau
Specialisto teigimu, Hallux valgus moterims diagnozuojamas gerokai dažniau nei vyrams. Tam įtakos turi ne vien aukštakulniai. „Niekada neišskiriame vienos priežasties. Moterims ši deformacija pasitaiko nuo 5 iki 15 kartų dažniau.
Vienas svarbiausių faktorių – siaurėjanti avalynė, ypač aukštakulniai. Jei moteris avi apie 7 centimetrų aukščio kulnus, pėdoms ir minkštiesiems audiniams tenka net apie 70 proc. didesnė apkrova“, – sako G. Pocius.
Tačiau svarbi ir genetika. Dažnai pacientės pasakoja, kad tokią pačią problemą turėjo jų mamos ar močiutės. Įtakos turi ir padidėjęs sąnarių judrumas, raiščių tamprumas, lėtiniai uždegimai, reumatoidinis artritas, podagra ar traumos.
Gydytojas moterims siunčia aiškią žinutę – aukštakulnius reikėtų avėti tik progomis. „Jei pagal aprangos kodą jų išvengti nepavyksta, rekomenduočiau rinktis ne aukštesnę nei 5 centimetrų pakulnę ir visuomet turėti galimybę persiauti patogesnius batus. Sveikata yra svarbiau nei ilgas vaikščiojimas nepatogia avalyne“, – pabrėžia jis.
Pirmasis simptomas – skausmas
Pasak gydytojo, pradinėse stadijose deformacija gali būti dar nepastebima vizualiai, tačiau žmogus jau pradeda jausti pokyčius.
„Dažnai pirmasis simptomas yra skausmas iš pado pusės. Žmogus ima jausti, kad pėda tapo kitokia, pavargsta net po nedidelio atstumo. Jei atsiranda trintis, paraudimas, skausmas vaikštant – tai signalas, kad būtina kreiptis į specialistą“, – aiškina gydytojas.
Specialistai primena, kad Hallux valgus nėra vien estetinė problema. Negydoma deformacija progresuoja ir ilgainiui gali paveikti visą žmogaus judėjimo biomechaniką.
Įtvarai dažnai nuvilia – svarbiausia tinkama avalynė ir profilaktika
Pasak G. Pociaus, gydymas prasideda nuo profilaktikos ir tinkamų įpročių.
„Batus reikėtų rinktis antroje dienos pusėje, kai koja šiek tiek patinusi. Negalima pirkti per mažų batų tikintis, kad jie prasitemps, nes dažniausiai prisitaiko ne batas, o pėda“, – sako gydytojas.
Esant pradinei deformacijai ir skausmams, gali būti taikomi ortopediniai įdėklai ar specialūs tarpupirščiai, padedantys sumažinti nykščio krypties pokyčius.
Vis dėlto gydytojas skeptiškai vertina plačiai reklamuojamus įtvarus.
„Dažnai jie žada stebuklingą efektą, tačiau realybėje daugeliu atvejų nepadeda. Tai labiau reklama nei efektyvus gydymas“, – atvirai sako ortopedas traumatologas.
ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius<br>Pranešimo spaudai nuotr. Daugiau nuotraukų (2)
ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius
Pranešimo spaudai nuotr.
Operacijos baimė vis dar didžiulė, tačiau realybė – kitokia
Kai konservatyvus gydymas nebepadeda, atliekama operacija. Pasak G. Pociaus, būtent žodis „operacija“ žmonėms kelia daugiausia baimės.
„Pacientai dažnai įsivaizduoja labai skausmingą ir sudėtingą procesą, tačiau šiandien operacijos atliekamos inovatyviai. Dažniausiai taikoma regioninė nejautra kartu su lengva sedacija, todėl pacientas nejaučia skausmo, o nejautra gali veikti net iki paros“, – pasakoja „Gijos klinikų“ chirurgas.
Po operacijos pacientui pritaikomas specialus batukas, leidžiantis remtis kulnu ir judėti jau pirmąją dieną.
„Skatiname pacientus vaikščioti, judėti, atlikti pratimus. Paprastai nereikia nei vaikštynių, nei ramentų“, – sako G. Pocius ir priduria kas metus atliekantis 300–350 tokio pobūdžio operacijų.
Kodėl nerekomenduojama vienu metu operuoti abiejų pėdų?
Nors deformacija dažnai būna abiejose pėdose, gydytojas aiškina, kad vienu metu operuoti abi kojas dažniausiai nerekomenduojama.
„Pooperacinis laikotarpis tampa labai sudėtingas – žmogui sunku vaikščioti, gali prireikti neįgaliojo vežimėlio ir artimųjų pagalbos.
Tokiu atveju žmogus praktiškai mėnesiui iškrenta iš įprasto gyvenimo“, – aiškina ortopedas traumatologas.
Gyvensena tiesiogiai veikia operacijos sėkmę
Pasak gydytojo, labai svarbi ir iki operacijos paciento gyvensena. „Rūkymas, cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas daro didelę įtaką gijimui. Skandinavijos šalyse kai kur net atsisakoma planinių operacijų rūkančiam žmogui. Mes stengiamės pacientams paaiškinti, kodėl jų gyvenimo būdas yra svarbus“, – sako G. Pocius.
Laidos vedėja, mokslininkė E. Kondrotienė pabrėžia, kad būtent sveikatos raštingumas ir atsakomybė už savo gyvenseną yra vieni svarbiausių žingsnių siekiant geresnės sveikatos.
„Itin svarbu suvokti, kad netinkama gyvensena, antsvoris ir nutukimas neprideda sveikatos. Nutukimas šiandien siejamas su daugiau nei 200 lėtinių ligų, tad turint, pavyzdžiui, diabetą, gijimas po operacijų tampa itin sudėtingas“.
„Kalbant apie Hallux valgus operaciją ir sveikatos raštingumą, svarbiausia suprasti vieną dalyką – delsimas dažnai reiškia sudėtingesnę problemą ateityje. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi į specialistus, tuo paprastesni gali būti sprendimai ir geresnė gyvenimo kokybė ateityje“, – teigia E. Kondrotienė.
Ji taip pat primena apie Lietuvos mokslininkų sukurtą „Virtualią gyvensenos studiją“, kurios tikslas – padėti žmonėms greitai rasti patikimus specialistus bei gauti individualizuotą pagalbą gyvensenos klausimais.
kojosaukštakulniaisąnariai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.