Kauno klinikų gydytoja ir Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė prof. Džilda Veličkienė džiaugiasi, kad šalies pacientai gauna diabeto priežiūrai reikalingas priemones.
„Mes turime puikias sąlygas dėl nuolatinio gliukozės monitoravimo sistemos prieinamumo sergantiems I tipo cukriniu diabetu. Jiems taip pat yra pakankamai geros sąlygos gauti gydymą insulino pompomis.
O sergantieji II-ojo tipo diabetu turi neblogas galimybes gauti kompensuojamus vaistus. Kalbu apie tai, nes neseniai buvome susitikę su kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Gretimose šalyse situacija yra žymiai prastesnė“, – Seime surengtos konferencijos metu kalbėjo Dž. Veličkienė.
Susiję straipsniai
Būtinybė keisti įpročius
Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja, kad diabeto kontrolė stovi ant dviejų pamatinių stulpų – medikamentų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių.
Pasak gydytojo, dėl vaistų vartojimo paprastai nekyla problemų, didesnis iššūkis diabeto pacientams – gyvensenos korekcija. Įpročių keisti dažniausiai nenori II-ojo tipo diabetu susirgę vidutinio amžiaus žmonės arba I-ojo tipo cukrinio diabeto diagnozę gavę paaugliai.
„Jie ir taip linkę paprieštarauti tiek gydytojams, tiek tėvams. Dėl to kartais diabeto kontrolė būna kiek sunkesnė. Bet I-ojo tipo diabeto atveju labai gerai yra tai, kad jei pacientas motyvuotas, labai greitai galime suvaldyti jo situaciją.
Kai žmogui diagnozuojamas II-ojo tipo cukrinis diabetas, jis jau turi labai daug netinkamų įpročių, pacientai labai nenori jų keisti. Ypač – judėti, koreguoti mitybą, daugiau miegoti, prižiūrėti kraujospūdį“, – pastebi I. Aleksa.
Mažesnis svoris – geresnė diabeto kontrolė
Šeimos gydytojo teigimu, nors vaistai ir būna pakankamai veiksmingi, geriausias diabeto kontrolės rezultatas pasiekiamas, kai medikamentai derinami su sveikatai palankesne gyvensena.
„Pacientų prašome mažinti kūno svorį, nes kiekvienas numestas kilogramas prisideda prie geresnės glikemijos kontrolės. Todėl siūlome dietologo, gyvensenos medicinos specialisto konsultacijas“, – pasakoja I. Aleksa.
Tiesa, dalis pacientų patikina žinantys sveikos gyvensenos tiesas, tačiau nurodo, kad niekas nepaskatins keisti įpročius. Tuomet gydytojams tenka pažymėti, kad pacientas atsisako gydymo plano.
„Tačiau būtų naudinga, kad diabetu susirgęs žmogus rimčiau save prižiūrėtų.
Laimei, turime ir labai daug sėkmės atvejų. Pacientus labiausiai motyvuoja vienas dalykas – pagerėjusi savijauta. Tačiau gydytojai mato, kad ir komplikacijų rizika ryškiai sumažėja.
Deja, kai turime komplikacijas, sutrinka ir inkstų veikla, ir nervinė funkcija – pasitaiko rimtų situacijų“, – sako I. Aleksa.
Patarimas: po valgio šiek tiek pajudėti
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ėjimui, nes tai paprasta ir daugeliui priimtina fizinio aktyvumo forma. Šiek tiek pajudėti, „neapsamanoti“ kėdėje ar ant sofos itin naudinga ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolei. Medikai pabrėžia, kad bent kelių minučių pasivaikščiojimas po sotesnio valgio padeda išvengti „cukraus kalnelių“ – situacijos, kai staiga į viršų pašoka gliukozės koncentracija.
„Fizinis aktyvumas po bet kokio valgio yra labai svarbus, nes taip mes paskatiname somatostatino ir grelino gamybą. Tai – specifiniai hormonai, kurie padeda mažinti gliukozės kiekį kraujyje.
Antra, jei taip pat padidina sotumo jausmą. Žmogui atrodo, kad galėtų dar kažką suvalgyti, bet pasivaikšto porą minučių ir supranta, kad iš tiesų yra sotus. Siekiant, kad žmonės nepersivalgytų, cukrus būtų „sudeginamas“, rekomenduojame pajudėti“, – paaiškina I. Aleksa.
Jis priduria, kad šis patarimas naudingas ne tik sergantiems diabetu, bet ir visiems žmonėms be išimčių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Hiperglikemija, arba per didelis gliukozės kiekis kraujyje, gali išsivystyti palaipsniui, todėl svarbu atpažinti ankstyvuosius požymius ir kuo greičiau diagnozuoti prediabetą arba diabetą.
Simptomai, kad cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs: nuolatinis troškulys ir burnos džiūvimas, nuolatinis lėtinis nuovargis, dažnas šlapinimasis, neryškus matymas, galvos svaigimas ir galvos skausmai, rankų ir kojų dilgčiojimas, lėtas žaizdų gijimas.
Jei atpažįstate kelis iš šių simptomų, vertėtų pernelyg nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs ar nereikėtų atlikti cukraus kiekio kraujyje tyrimą.