Daugiau nei 51 tūkstantis Lietuvos gyventojų serga demencija. Manoma, kad 2050 m. bus jau 68 tūkstančiai pacientų.

Oficialiai pripažinta, kad egzistuoja 14 modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių: žemesnis išsimokslinimas, hipertenzija, klausos sutrikimas, rūkymas, nutukimas, depresija, fizinio aktyvumo stoka, diabetas, reti socialiniai kontaktai, gausus alkoholio vartojimas, galvos trauma, oro užterštumas, padidėjęs cholesterolis ir nekoreguotas regos pablogėjimas.

„Sveikata reikia rūpintis įvairiais amžiaus tarpsniais. Demencijos rizikos veiksniai atsiranda ne sulaukus 65 metų, be galo svarbūs yra ir ankstyvieji gyvenimo metai“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Jūratė Macijauskienė.

Pasak jos, jei žmonėms pavyktų suvaldyti visus 14 išvardintų rizikos veiksnių, demencijos atvejų būtų 45 proc. mažiau.

[[ge:lrytas:lrytas:29669963]]

Daug kas nustebs, bet retų socialinių kontaktų žala prilyginama rūkymo, alkoholio ir viršsvorio keliamai žalai ir yra siejama su net 50 proc. padidėjusia demencijos rizika.

Nustatyta, kad vieniši žmonės turi spartesnį beta amiloido ir tau baltymų kaupimąsi galvos smegenyse. O būtent šie procesai, kaip manoma, sukelia Alzheimerio ligą.

[[ge:lrytas:lrytas:42611128]][[ge:lrytas:lrytas:42594909]][[ge:lrytas:lrytas:42665784]]

Vaistai nuo kraujospūdžio mažina ir demencijos tikimybę

Savo pranešimo metu J. Macijauskienė trumpai pakomentavo ir kitus rizikos veiksnius. Visų pirma ji pastebėjo, kad Lietuvos vaikai lanko mokyklas, jaunimas studijuoja universitetuose, bet paskui leidžiame smegenims aptingti.

„Kalbant apie mokymąsi visą gyvenimą, mes dar nesiekiame Europos Sąjungos vidurkio. O tai taip pat mažina demencijos riziką“, – penktadienį Seime surengtos konferencijos metu kalbėjo J. Macijauskienė.

Klausos negalią Lietuvoje turi apie 40 tūkst. gyventojų. Profesorė džiaugėsi, kad nuo 2022 m. klausos aparatai yra kompensuojami jau ir abiem ausims. Tiesa, statistika rodo, kad ne visi pasinaudoja šia galimybe.

J. Macijauskienė akcentavo, kad padidėjusio kraujospūdžio kontrolė ypač svarbi demencijos prevencijai. „Gydymas antihipertenziniais vaistais vidutiniame amžiuje mažina riziką patirti demenciją vėlesniame amžiuje“, – patikino profesorė.

Ji tęsė rizikos veiksnių aptarimą ir paaiškino, kad rūkymas sukelia uždegiminius procesus organizme.

Be to, nutukimas vidutiniame amžiuje beveik dvigubai padidina demencijos riziką vėlesniame amžiuje.

[[ge:lrytas:lrytas:42801116]]

Cholesterolis nusėda smegenyse

„Depresija blogina smegenų kraujotaką, taip pat yra stebimi uždegiminiai pokyčiai“, – sakė J. Macijauskienė ir pridūrė, kad Lietuvoje auga sergamumas depresija.

Ji pabrėžė, kad smegenų sveikatai kenkia ir nevaldomas diabetas. „Hiperglikemija gali pažeisti galvos smegenų kraujagysles ir skatina beta amiloido kaupimąsi“, – paaiškino profesorė.

Pasak jos, viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie oro užterštumą kietosiomis dalelėmis KD10, kurios prasiskverbia giliai į plaučius, bet riziką kelia ir smulkesnės dalelės KD2,5, nes jos praeina plaučių barjerą ir patenka į kraują.

„Lietuvoje turime neblogą situaciją, bet pasitaiko periodų, kai stebime aukštesnę taršą“, – įspėjo J. Macijauskienė.

Kitas rizikos veiksnys – padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Nustatyta, kad kiekvienas 1 mmol/l „blogojo“ cholesterolio padidėjimas demencijos riziką padidina 8 proc.

„Manoma, kad perteklinis cholesterolis kaupiasi smegenyse, oksiduojasi ir taip formuojasi beta amiloidų sankaupos“, – paaiškino profesorė.

Kenkia panašiai kaip alkoholis ir rūkymas: profesorė įvardijo netikėtą demencijos priežastį (1)