Aiškėja, kad 80 proc. žmonių trūksta medžiagos, kuri jaunina kraujagysles ir saugo nuo vėžio

Tyrimai rodo, kad flavanoliai gali padėti apsaugoti organizmą nuo širdies ligų, nes palaiko sveikas organizmo kraujagysles, jas „jaunina“. Be to, tyrimai rodo, kad flavanoliai gali padėti pagerinti kognityvines funkcijas ir netgi apsaugoti nuo tam tikrų vėžio rūšių.

Žurnale „Food & Function“ paskelbtas naujas tyrimas, kuriame nustatyta, kad mažiau nei vienas iš penkių žmonių kasdien suvartoja pakankamai flavanolių, jog sumažintų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tyrimo autoriai pasitelkė biožymenis ir išanalizavo daugiau nei 30 000 asmenų mitybos duomenis, įskaitant jų flavanolių suvartojimą.

„Ankstesni tyrimai parodė, kad flavanoliai gali turėti teigiamą poveikį kraujagyslių funkcijai ir buvo įrodyta, kad jie sumažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – sakė Gunteris G. C. Kuhnle, Cheminės analizės direktorius Redingo universitete Jungtinėje Karalystėje ir vyresnysis šio tyrimo autorius.

„Širdies ligos vis dar yra viena iš pagrindinių prastos sveikatos ir mirties priežasčių, todėl svarbu nustatyti būdus, kaip sumažinti jų riziką“, – tęsė G. Kuhnle.

Pasak jo, gerai žinoma, kad natris, sotieji riebalai arba mažas skaidulų kiekis yra prastos mitybos požymiai. Tačiau dar yra klausimų apie tai, kaip maistas veikia žmogaus kraujagysles.

Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad mažiau nei vienas iš penkių žmonių pasiekė rekomenduojamą paros flavanolių normą, kuri padėtų sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Autoriai pastebėjo, kad per mažai flavanolių suvartoja net žmonės, kurie laikosi rekomendacijos suvalgyti 5 vaisių ir daržovių porcijas per dieną.

„Amerikos mitybos ir dietologijos akademija rekomenduoja suvartoti 400–600 miligramų per dieną (mg/d)“, – sakė G. Kuhnle.

Pasak jo, daugiau nei pusė žmonių Jungtinėje Karalystėje nesuvartoja nė 150 mg/d flavanolių.

G. Kuhnle teigė, kad nors šis tyrimas rodo, jog svarbu suvartoti 5 porcijas vaisių ir daržovių, naudą sveikatai galima pagerinti sąmoningai renkantis maisto produktus, kuriuose yra daug tam tikrų junginių.

Kardiologas Cheng-Han Chenas, kuris nedalyvavo tyrime, teigė, kad jei žmonės nepasiekia pakankamai aukšto flavanolių lygio, galbūt, reikėtų pagerinti visuomenės supratimą apie tai, kurie maisto produktai yra turtingesni flavanolių.

„Nepaisant to, reikėtų pažymėti, kad vaisiuose ir daržovėse, be flavanolių, yra daug kitų maistingų komponentų, tokių kaip vitaminai, mineralai ir skaidulos, – tęsė jis. – Vis tiek rekomenduočiau žmonėms valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad būtų palaikoma sveika širdis.“

Registruota dietologė Monique Richard pažėrė naudingų patarimų. „Mityba – tai ne tik porcijų skaičiavimas – tai daug daugiau“, – sakė ji.

Geriausi flavanolio šaltiniai, pasak dietologės, yra obuoliai su žievele, gervuogės, mėlynės, vynuogės, arbata (ypač žalioji ir juodoji arbata), kakava, juodasis šokoladas (mažiausiai 70 proc. kakavos), kriaušės ir tam tikri ankštiniai augalai, pavyzdžiui, pupelės.

„Vienas obuolys su žievele, sauja gervuogių, puodelis žaliosios arbatos ir porcija kakavos ir to gali pakakti, kad susidarytų dienos norma, mažinanti su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusią riziką“, – sakė M. Richard.

Ji taip pat paaiškino, ką daryti, kad organizmas įsisavintų kuo daugiau flavanolių:

– kruopščiai nuplovus vaisius, ypač obuoliuos ir kriaušes, valgykite juos su žievele;

– užvirinkite, palikite ir mėgaukitės ekologiškomis žaliosios arba juodosios arbatos lapeliais, 2–3 puodelius per dieną, karštos arba šaltos;

– į salotas, padažus, jogurtą, kokteilius, garnyrus ir padažus įdėkite gervuogių, spanguolių;

– užkandžiaukite šaldytomis vynuogėmis arba tyrele ir užšaldykite ledo kubelių formelėse, o vėliau jais paskaninkite vandenį;

– slyva ir sauja riešutų – puikus desertas ar užkandis;

– į marinatus, užtepėles ir padažus įdėkite petražolių, krapų, raudonėlio ir svogūnų.