Apie SPF naudojimą kasdienybėje, odos apsaugą nuo priešlaikinio senėjimo, pigmentinių dėmių prevenciją ir apgamų stebėjimą pokalbyje „Paklauskime gydytojo“, kurį inicijuoja klinika „Sugihara“, kalbėjosi radijo ir televizijos laidų vedėja, nuomonės formuotoja Simona Albavičiūtė, geriau žinoma kaip Simona Bandita, gydytojos dermatologės Gintarė Ulianskaitė ir Agnė Sausdravė.
Saulė nėra priešas – problema prasideda nuo pertekliaus
Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – atskirti saulės naudą nuo žalos, kuri atsiranda per ilgai būnant intensyvioje saulėje. Saulės šviesa svarbi žmogaus savijautai, tačiau ultravioletiniai spinduliai gali skatinti ankstyvą odos senėjimą, raukšlių formavimąsi, netolygų odos atspalvį ir pigmentines dėmes. Dar svarbiau – jie gali pažeisti odos ląstelių genetinę medžiagą, todėl ilgainiui didėja odos vėžio rizika.
„Sveikatos kodas“. Širdies nepakankumo atvejai auga – patarė, kaip apsisaugoti
„Saulė yra gyvybės šaltinis – ji turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Ji gerina nuotaiką, skatina serotonino ir vitamino D gamybą, tačiau per didelis ultravioletinių spindulių poveikis gali pažeisti odą“, – pasakoja gydytoja dermatologė Agnė Sausdravė.
Praktiškas kasdienis rodiklis, padedantis įvertinti saulės aktyvumą, yra UV indeksas. Jei jis yra 3 ir daugiau, apsauga nuo saulės tampa itin svarbi, sako dermatologė Gintarė Ulianskaitė.
Susiję straipsniai
„Esant aukštesniam UV indeksui, verta vengti intensyvios saulės vidurdienį, rinktis šešėlį, dengiančius drabužius, akinius nuo saulės ir tinkamą SPF priemonę. Tai paprastas būdas sumažinti riziką, kai saulės poveikis stipresnis“, – sako G. Ulianskaitė.
Didžiausia klaida – manyti, kad SPF veikia bet kaip
SPF reiškia apsaugos nuo saulės faktorių. Dažniausiai kalbant apie SPF omenyje turima apsauga nuo UVB spindulių – būtent jie greičiausiai sukelia odos paraudimą ar nudegimą. Vis dėlto odai ne mažiau svarbi ir apsauga nuo UVA spindulių: šie prasiskverbia giliau, todėl ilgainiui gali gali ardyti kolageno ir elastino skaidulas, skatinti odos suglebimą, raukšles bei pigmentacijos pokyčius.
„Rinkitės plataus spektro apsaugą, kuri saugo ir nuo UVA, ir UVB spindulių. Apsaugą atnaujinkite po maudynių ar stipresnio prakaitavimo. Pavėsis padeda, bet visiškai neapsaugo – geriausiai veikia kelių priemonių derinys. Taip pat dažnai pamirštamos ir jautrios vietos: ausys, nosis, lūpos, kaklas, dekoltė sritis, plaštakos“, – sako G. Ulianskaitė.
Ne mažiau svarbus klausimas – kiek priemonės tepama. Gydytojų rekomendacija – apie 2 mg kremo vienam kvadratiniam centimetrui odos. Kasdienybėje šį kiekį galima apskaičiuoti paprasčiau: veidui dažnai pakanka vadinamosios „dviejų pirštų“ taisyklės, o kūnui kremas matuojamas arbatiniais šaukšteliais, atsižvelgiant į tepamą sritį.
„Jei priemonės tepate per mažai, reali apsauga tampa mažesnė, nei nurodyta ant pakuotės“, – dalijasi G. Ulianskaitė.
Pigmentinės dėmės ir apgamai: kada nebeužtenka stebėti namuose
Pigmentinės dėmės – viena tų temų, kuriose kantrybė ir nuoseklumas svarbesni nei greiti pažadai. Saulė gali paryškinti jau esamas dėmes, paskatinti naujų atsiradimą, o netolygus odos atspalvis neretai tampa pastebimesnis po vasaros ar kelionių. Todėl žmonėms, kurių oda linkusi į pigmentaciją, apsauga nuo saulės aktuali ne sezonais, o visus metus.
Vis dėlto odos pokyčiai ne visada yra tik estetiniai. Specialistės primena, kad odos darinius verta profilaktiškai tikrinti bent kartą per metus.
„Nedelsiant reikėtų kreiptis į specialistą, jei apgamas ar dėmė keičia spalvą, formą, didėja, rausta, kraujuoja arba negyja ilgiau nei mėnesį“, – pokalbyje pabrėžė gydytoja dermatologė Gintarė Ulianskaitė.
Pasak gydytojų, saulės poveikis kaupiasi skirtingomis formomis – nuo pigmentinių dėmių iki ankstyvaus senėjimo požymių. Todėl svarbiausia ne tik saugoti odą, bet ir ją stebėti: pastebėjus pokyčius, nelaukti, o kreiptis į specialistą.
Kasdieniai įpročiai svarbesni už vieną tobulą priemonę
Kalbant apie apsaugą nuo saulės, dermatologės siūlo pradėti nuo paprastų veiksmų. G. Ulianskaitės teigimu, odai padeda ne vien SPF kremas, bet ir kompleksiškas požiūris į buvimą saulėje.
„Svarbu tepti SPF kiekvieną dieną, rinktis apsaugančią aprangą, pavyzdžiui, plačiabrylę skrybėlę, lininius marškinius, akinius nuo saulės. Tai gali būti ir stilinga, ir svarbiausia – padeda apsisaugoti nuo saulės. Taip pat reikėtų vengti tikslingo deginimosi“, – sako G. Ulianskaitė.
Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie papildomas apsaugos nuo saulės priemones. Viena jų – peroralinė fotoprotekcija, tai yra papildai su antioksidantais, galintys padėti mažinti laisvųjų radikalų poveikį, kai oda yra veikiama saulės. Vis dėlto gydytojos pabrėžia, kad tai nėra SPF pakaitalas.
„Medicina ir mokslas tobulėja, todėl šiandien vis dažniau kalbama apie peroralinę fotoprotekciją – papildomą apsaugą nuo saulės papildais. Tai stiprūs antioksidantai, kurie padeda sumažinti laisvųjų radikalų kiekį odoje, kai ją veikia saulė“, – aiškina G. Ulianskaitė.
Kaip vieną iš pavyzdžių dermatologė mini Centrinėje Amerikoje augantį papartį, kurio ekstraktas naudojamas dėl antioksidacinių ir fotoprotekcinių savybių. Tačiau, pasak jos, tokios priemonės turėtų būti suprantamos tik kaip papildoma pagalba.
„Tai nėra pagrindinis apsaugos nuo saulės metodas, bet gali būti papildoma priemonė. Ji ypač aktuali jautresnės, labai šviesios odos žmonėms arba tiems, kurie turi saulės provokuojamų odos ligų“, – sako G. Ulianskaitė.
Pagrindinė žinutė paprasta – apsauga nuo saulės neturėtų prasidėti ir baigtis vienu kremo sluoksniu ryte. Ji veikia geriausiai tada, kai tampa įpročių visuma – nuo SPF ir tinkamos aprangos iki sąmoningo buvimo saulėje bei profilaktinių odos patikrų.