Vyrų organizmui būtinos medžiagos: kokie vitaminai ir mineralai svarbiausi?

Vaistininkė dalijasi, kokių vitaminų ir mineralų dažniausiai trūksta vyrams, kuo skiriasi jų kiekiai bei poreikiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC, Center for Disease Control and Prevention) statistika rodo, kad vyrai net 33 proc. rečiau lankosi sveikatos priežiūros įstaigose, nei moterys. Tačiau tam įtaką daro ne mažesnis sergamumas, o mažesnis susidomėjimas įvairių sveikatos būklių prevencija bei vengimas reguliariai tikrintis esamą sveikatos būklę.

„Nemaža dalis vyrų į savo sveikatą dėmesį atkreipia tik tada, kada jaučia neraminančius simptomus, pavyzdžiui, didelį nuovargį, mažesnį darbingumą, raumenų mėšlungį ar prastesnį atsistatymą po intensyvesnės fizinės veiklos. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų įvertinti mitybą, gyvenimo būdą, vartojamus vaistus ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus tyrimus. Visada noriu atkreipti dėmesį, kad maisto papildai turėtų papildyti mitybą, o ne tapti bandymu greitai išspręsti ilgai besitęsiančias problemas“, – sako vaistininkė A. Krušnienė ir dalijasi esminiais vitaminais bei mineralais, kurių reikia sveiko vyro organizmui.

Vaistininkė pasakoja, kad B grupės vitaminai dalyvauja energijos apykaitoje, nervų sistemos veikloje, raudonųjų kraujo kūnelių susidaryme. B12 ypač svarbus vyrams, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų arba turi jo pasisavinimą bloginančių virškinimo sutrikimų. B6 reikšmingas baltymų ir glikogeno apykaitai, todėl aktualus fiziškai aktyviems vyrams. Folatai svarbūs kraujodarai ir ląstelių dalijimuisi.

„B grupės vitaminų galima gauti valgant viso grūdo produktus, avižas, grikius, ankštines daržoves, riešutus, sėklas, kiaušinius, pieno produktus, mėsą ir žuvį. Vitaminas B12 išsiskiria tuo, kad jo daugiausia yra gyvūninės kilmės produktuose, todėl jo kiekį ypač svarbu stebėti vyrams, kurie nevalgo ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių ar pieno produktų. Folatų gausu žalialapėse daržovėse, brokoliuose, žirniuose, pupelėse ir lęšiuose“, – teigia „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.

Vaistininkė priduria, kad darbingumui svarbi ir geležis, nes ji padeda pernešti deguonį kraujyje. Jos yra jautienoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose, ankštinėse daržovėse, grikiuose, moliūgų sėklose ir žalialapėse daržovėse.

Augalinės kilmės geležis pasisavinama geriau, kai kartu valgoma vitamino C turinčių produktų: paprikų, citrusinių vaisių, uogų ar raugintų kopūstų. Vitaminas C taip pat svarbus imuninei sistemai ir kolageno gamybai.

A. Krušnienė atkreipia dėmesį į tai, kad sportuojant didesnis krūvis tenka raumenims, nervų sistemai, širdžiai ir energijos apykaitai, todėl šioms sritims reikia rūpintis atidžiau. Šalia jau minėtų vitaminų, didelę įtaką savijautai turi ir magnis, kuris padeda palaikyti normalią raumenų ir nervų funkciją, kalis svarbus raumenų susitraukimui, skysčių pusiausvyrai ir širdies ritmui, vitaminas D reikalingas raumenų funkcijai ir kaulams.

„Fiziškai aktyviems vyrams dažnai aktualūs raumenų mėšlungis, didesnis prakaitavimas, nuovargis po treniruočių. Tokiais atvejais verta įvertinti, ar pakanka skysčių, ar mityboje yra mineralų turinčių produktų, ar treniruotės nėra per intensyvios. Magnio yra riešutuose, sėklose, ankštinėse daržovėse, viso grūdo kruopose, kakavoje ir tamsiajame šokolade. Kalio šaltiniai yra bulvės, bananai, pomidorai, avokadai, pupelės, lęšiai, špinatai ir džiovinti vaisiai“, – sako vaistininkė ir primena, kad po intensyvaus sporto vyrams gali praversti elektrolitai, tačiau jų nereikėtų vartoti kasdien, be svarios priežasties.

Vaistininkė pabrėžia ir antioksidantų svarbą: cinkas padeda palaikyti normalią testosterono koncentraciją kraujyje, vaisingumą ir reprodukcinę funkciją. Jis taip pat svarbus imuninei sistemai, odai, žaizdų gijimui. Selenas reikalingas skydliaukės veiklai ir ląstelių apsaugai esant oksidacinei pažaidai. Vitaminai A ir E reikalingi odai ir ląstelių apsaugai.

„Cinko gausu jautienoje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose, moliūgų sėklose ir ankštinėse daržovėse. Seleno – žuvyje, kiaušiniuose, grūdiniuose produktuose ir braziliškuose riešutuose.

Vitamino A organizmas gauna iš kiaušinių, pieno produktų, riebios žuvies, morkų, moliūgų ir špinatų, vitamino E – iš riešutų, sėklų, augalinių aliejų, avokadų ir brokolių. Vis dėlto papildų nereikėtų vartoti nepagrįstai, nes per didelis cinko kiekis gali trikdyti kitų mineralų pasisavinimą, o riebaluose tirpūs vitaminai A ir E gali kauptis organizme“, – sako vaistininkė.

Vyresnio amžiaus vyrams svarbu atkreipti dėmesį į vitaminą D, kalcį, magnį, vitaminą B12, cinką ir seleną. Amžėjant gali prastėti vitamino B12 pasisavinimas, mažėti raumenų masė, didėti kaulų retėjimo ir kritimų rizika.

Jei vyras vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, metformino preparatus, šlapimą varančius ar kitus ilgalaikius preparatus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl galimos jų įtakos vitaminų ir mineralų kiekiui organizme.

„Suaugusiam vyrui per parą rekomenduojama gauti apie 15 µg vitamino D, 110 mg vitamino C, 13 mg vitamino E, 350 mg magnio, 70 µg seleno, 11 mg geležies, apie 950–1000 mg kalcio ir maždaug 2300–3500 mg kalio.

B grupės vitaminų kiekiai skiriasi pagal konkretų vitaminą: pavyzdžiui, vitamino B12 reikia apie 4 µg, vitamino B6 – apie 1,7 mg, folatų – apie 330 µg. Tai tik orientacinės normos, todėl prieš vartojant bet kokius papildus reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti individualų poreikį, kuris kiekvienam taip pat gali skirtis“, – sako vaistininkė.

Vitaminų ir mineralų trūkumą gali išduoti nuolatinis nuovargis, sumažėjusi koncentracija, silpnumas, dažnesnis raumenų mėšlungis, suprastėjusi miego kokybė, plaukų slinkimas, trapūs nagai, išsausėjusi oda, dažniau pasikartojantys infekciniai susirgimai bei lėčiau gyjančios žaizdos. Jei nuovargis tęsiasi ilgai, vyras blogiau toleruoja fizinį krūvį, krenta svoris ar atsiranda neįprastų pojūčių galūnėse, reikėtų kreiptis į gydytoją.