Tai elektrolitų kupinas skystis, kuriame yra magnio, kalio, kalcio, natrio, kitų mineralų. Prarasdami organizmo skysčius prarandame ir juos. Dehidratacija prasideda ne tik todėl, kad trūksta vandens, o ir todėl, kad organizmui ima trūkti tam tikrų mineralų.
„Esant karštoje aplinkoje skysčių netenkame tiesiog kvėpuodami, prakaituodami. Buvo atlikta daug tyrimų, kurie parodė, jog užtenka netekti 1 proc. skysčių, ir organizme prasideda įvairūs sutrikimai: vieni žmonės pajunta nuovargį, kiti praranda koncentraciją, tretiems gali pradėti skaudėti galvą, pasireikšti kiti pojūčiai. Tad net ir maža dehidratacija turi poveikį, jau nekalbant apie didesnius skysčių praradimus“, – aiškino vandens someljė Aistė Miliūtė.
Pasak A. Miliūtės tai negrįžtami procesai – dehidratacija įvykusi, ir to negalima greitai pakeisti, tarkim, atsigėrus vandens. Tad, norint nepatirti dehidratacijos, reikėtų nuolat palaikyti organizme reikiamą skysčių kiekį. Skaičiuojama, kad vienam kūno kilogramui reikia 30 mililitrų vandens per dieną. Tad 60 kilogramų sveriančiam žmogui reikėtų išgerti apie 2 litrus. Šį kiekį siūloma paskirstyti per dieną – kas valandą išgerti po 200–250 ml vandens.
Į Lietuvą atkeliaujant karščiams – priminė svarbiausias taisykles
Dar viena problema, apie kurią dažnas nesusimąsto, – kad ir kaip būtų paradoksalu, tačiau organizmas dehidratuoja ir geriant tam tikrus skysčius. „Jau dauguma žino, kad išgėrus kavos reikia atsigerti vandens. Lygiai taip pat atsigerti vandens reikėtų ir išgėrus alkoholio, nes organizmui reikia didelių pastangų, kad alkoholis būtų išplautas. Ypač jeigu vartojamas karštyje, kur nors paplūdimyje.
Jeigu nevartojama vandens, organizmas žalojamas dvigubai, nes netenka skysčių ir dėl karščio, ir dėl alkoholio. Tai gali baigtis ir tragedija“, – atkreipė dėmesį A.Miliūtė.
Susiję straipsniai
Tačiau mažai kas žino, kad organizmas dehidratuoja ir atsigėrus saldžių gaiviųjų gėrimų. Jų pagrindas dažniausiai – distiliuotas vanduo. Tai vanduo, iš kurio pašalinti visi mineralai. Taip ypač aktualu vaikam karštą vasaros dieną. Mokslininkai nerekomenduoja vaikams duoti atsigaivinti tokiais gėrimais, kaip sultys, limonadai. Ir ne tik dėl cukraus. „Kai vaikas atsigeria saldžių gėrimų, jam praeina noras gerti, o iš tikrųjų jo organizmas ir toliau dehidratuoja. Šiuos gėrimus reikėtų traktuoti kaip desertą, po kurio vaikui reikia pasiūlyti išgerti vandens“, – atskleidė A.Miliūtė, remdamasi ne vienu moksliniu tyrimu, kuris įrodė, jog dehidratacija vyksta ne tuomet, kai organizmui trūksta skysčių, o tuomet, kai jam trūksta mineralų.
Kaip išsirinkti tinkamiausią vandenį?
Norint išvengti dehidratacijos arba atkurti skysčių pusiausvyrą, natūralus mineralinis vanduo yra tinkamiausias. Natūralus mineralinis vanduo yra išpilstomas tiesiai iš gręžinio, nėra apdorotas jokiaischemikalais, tad vartotojus pasiekiatoks pat tyras ir švarus, koks yra gręžinyje. Didžiulis privalumas tai, kad tokiame vandenyje yra natūralių mineralų, kurie padeda atkurti normalią organizmo veiklą.
„Kitas labai svarbus dalykas – tai mineralų pusiausvyra, vandens pH. Kuo vanduo labiau apsaugotas, kuo mažiau paveiktas chemija, kuo jis iš švaresnės aplinkos, tuo didesnis jo šarmingumas, o rūgštinių mineralų mažiau. Toks natūralus mineralinis vanduo yra „Akvilė“, kurio pH siekia 8 ir yra be nitratų ir nitritų“, – atkreipė dėmesį vandens someljė A.Miliūtė.
Mineralai natūraliame mineralinyje vandenyje „Akvilė“ yra susiformavę ir nusistovėję per 10–15 metų, šarminių mineralų jame yra šiek tiek daugiau, negu rūgštinių, jo ph – 8.
Toks vanduo padeda tiek sparčiau išnešioti deguonį, tiek aprūpina kūną naudingaisiais mineralais. O kadangi jame nėra nitratų ar nitritų, nėra užkertamas kelias deguoniui prisijungti prie kraujo. Tokiu būdu šarminis, be nitratų ir nitritų vanduo „Akvilė“ gali padėti geresnei rehidratacijai, esant karščiams.
Koks vanduo geriausias vaikams?
Ne mažiau svarbu ir tai, kad vaikai gertų kokybišką vandenį. Vaikams ir kūdikiams tinkamiausias yra natūralus mineralinis vanduo, kuriame nėra nitratų ir nitritų. Natūraliame mineralinyje vandenyje „Akvilė“ jų visiškai nėra, todėl šis vanduo yra tinkamas ir saugus net ir kūdikiams.
Vanduo, kuris į namus atiteka vamzdynais ir teka iš čiaupo, būna apdorojamas cheminėmis medžiagomis – taip siekiama apsaugoti jį nuo mikrobiologinės taršos. Be to, tokiame vandenyje yra nitratų, nitritų – ir nors jų nėra daugiau nei leidžia higienos normos, iš tiesų šios normos nustatytos suaugusiam žmogui, vidutiniškai sveriančiam 60 kilogramų.
„Vaikams šios normos yra žymiai mažesnės. Net jeigu nitratų kiekis vandentiekio vandenyje yra arti normos ribos, tokio vandens nereikėtų duoti vaikams. Nitratai skyla į nitritus, kurių formulė panaši į deguonies, todėl organizmas ima painioti – prie kraujo prijungia ne deguonį, o nitritus. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies. Jeigu suaugusiajam nieko baisaus nenutinka, tai vaiko, o ypač kūdikio organizmas su tuo nesusitvarko“, – įspėjo A.Miliūtė.
Taip pat tai svarbu besilaukiančioms ar maitinančioms moterims, vyresniems žmonėms – jiems irgi būtų pravartu žinoti, kokia nitratų, nitritų, chloro, fluoro koncentracija yra jų tiekėjo vandenyje. Šios medžiagos neužuodžiamos, nejaučiamos, nematomos, tačiau ilgainiui gali pakenkti.
„Taigi apibendrinant, geriant šarminį vandenį be nitratų ir nitritų žmogus daug greičiau rehidratuoja – organizme greičiau atkuriamas reikiamas skysčių kiekis. Todėl natūraliai šarminis vanduo „Akvilė“, labiausiai tinka nuolatiniam skysčių kiekiui palaikyti nuo kūdikių iki vyresnių. Suaugusiems, patyrus stipresnę dehidrataciją karštyje ar pasportavus, sunkiai padirbėjus, – galima išgerti stipresnės mineralizacijos vandens – „Birutės“ arba „Vytauto“, kurie padės prisipildyti didesniu kiekiu prarastų mineralų.“, – patikino vandens someljė A.Miliūtė.