Ant nago atsirado dėmė? Vaistininkė paaiškino, kada po gelinio lakavimu gali slėptis nemalonūs pažeidimai

Manikiūras ir pedikiūras atliekant gelinį lakavimą per pastaruosius keletą metų itin išpopuliarėjo. Geliniu laku padengti nagai gali džiuginti net iki mėnesio, nereikia ilgai laukti kol lakas išdžius, gelis taip pat mažiau pažeidžiamas išorės veiksnių ir išsaugo spalvą net ir atliekant namų ruošos darbus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot vaistininkės, nors tokio lakavimo privalumai aiškūs, kartu tampa labai lengva ilgai nepastebėti atsiradusių nagų pakitimų. Pastarieji dažniausiai pamatomi tik nagui nuskilus, nulūžus ar tik tada, kada nagų lakas yra pašalinamas.

„Pacientės ne kartą kreipėsi dėl pasikeitusios natūralios nago spalvos ar tekstūros. Atsiradusios gelsvos, rusvos ar žalsvos dėmės, sluoksniavimasis ar gelio atšokimas nuo nago plokštelės išties gali išgąsdinti. Nago pokyčius gali lemti įvairios priežastys – nuo mechaninės traumos ar nago išsausėjimo iki grybelinės ar bakterinės infekcijos. Blogiausia, kad nagą padengus geliniu laku, atsiradę pakitimai kartais lieka nepastebėti kelias savaites ar net ilgiau, todėl žmonės kreipiasi tik tada, kai pažeidimas jau būna gerokai pažengęs“, – sako V. Bečelytė.

„Camelia“ vaistininkė pabrėžia, kad gelinis nagų lakas pats savaime infekcijos nesukelia, tačiau ją lemti gali nekokybiškai atlikta procedūra. Pavyzdžiui, manikiūro ar pedikiūro metu pernelyg suploninus ar kitaip pažeidus nago plokštelę, nagas tampa lengviau paveikiamas išorinių dirgiklių, tokių kaip karštis ar drėgmė.

„Kai nagas būna pažeistas, gelio sluoksnis gali greičiau atsiskirti nuo pačios nago plokštelės, todėl atsiranda mikrotarpų. Šios erdvės po kietu gelio sluoksniu būna šiltos, drėgnos ir pakankamai uždaros, todėl tampa puikia terpe veistis bakterijoms ir grybeliams.

Tokiu atveju tinkamas sąlygas mikroorganizmų dauginimuisi gali sudaryti net ir įprasti kasdieniai įpročiai, tokie kaip maudynės namuose ar gamtos telkiniuose, baseinuose, lepinimasis pirtimis, net buitinių guminių pirštinių dėvėjimas. Iš esmės, pažeidus nagą, pavojų infekcijoms gali kelti labai daug skirtingų veiksnių, todėl labai svarbu manikiūrą ar pedikiūrą atlikti profesionaliai“, – vardija V. Bečelytė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad infekcijų riziką padidinti gali ne tik nago plokštelės, bet ir aplinkinių odos sluoksnių pažeidimai, atsirandantys jei odelės būna netinkamai nukerpamos ar grubiai atstumiamos nuo nago. Infekcijas gali lemti ir prastai sterilizuoti manikiūro ar pedikiūro įrankiai, taip pat nekokybiškos medžiagos ar netinkamu eiliškumu atliekamos procedūros.

Pasak vaistininkės, viena dažniausių klaidų – gelinį laką dėvėti gerokai ilgiau nei rekomenduojama arba pastebėjus pakitusį nagą jį tiesiog užlakuoti iš naujo. Tokiu atveju problema paslepiama, tačiau ji niekur nedingsta ir tik ūmėja.

„Dar viena klaida – netinkamas pasirūpinimas fizinėmis nago traumomis. Vasarą daugiau žmonių pradeda bėgioti, važinėti dviračiais, leistis į žygius ar aktyviau sportuoti. Todėl padaugėja ir kojų nagų traumų, ypač jei avima ankšta sportinė avalynė arba pirštams ilgesnį laiką tenka jausti spaudimą. Nuolat spaudžiant nagą į bato priekį po juo gali išsilieti kraujas, atsirasti kraujosruva ar net dalinis nago atsiskyrimas nuo nago guolio. Jei nagas padengtas geliniu laku, tokių pakitimų žmogus iš karto gali ir nepastebėti“, – sako V. Bečelytė.

Vaistininkė priduria, kad po kiekvieno gelinio lako nuėmimo verta bent trumpam apžiūrėti natūralų nagą – ar nepakito jo spalva, paviršius, storis ar forma.

Anot vaistininkės V. Bečelytės, jei nagas pradeda gelsti, baltuoti ar rusvėti, tampa storesnis, praranda blizgesį, ima sluoksniuotis, trupėti ar atsiskiria nuo nago guolio, dažniau įtariama grybelinė infekcija. Tuo tarpu žalsvas ar žalsvai juodas atspalvis gali rodyti pelėsį ar bakterinę infekciją, kuri dažniausiai išsivysto po gelinio lako sluoksniu kaupiantis drėgmei.

„Pasirodžius pirmiesiems infekcijos ar grybelio ženklams, rekomenduoju kurį laiką nagų nesilakuoti, o verčiau skirti dėmesio pačios problemos sprendimui. Esant nagų grybeliui dažniausiai naudojami gydomieji nagų lakai su amorolfinu arba ciklopiroksu, o jei infekcija pažengusi – gydytojas gali skirti geriamųjų priešgrybelinių vaistų.

Jei pažeista aplinkinė oda, dažnai pasirenkami kremai ar purškalai su terbinafinu, klotrimazoliu, bifonazoliu ar mikonazoliu. Tuo tarpu įtarus bakterinę infekciją, ypač jei nagas pažaliuoja, atsiranda skausmas ar pūliavimas, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tokiais atvejais gali prireikti receptinių antibakterinių vaistų ar pūlinio drenavimo“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.

Ji priduria, kad tiek grybelio, tiek bakterinės infekcijos gydymas reikalauja kantrybės – kol atauga visiškai sveikas nagas, gali praeiti ne vienas mėnuo. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgo ir sudėtingo gydymo.

V. Bečelytė pataria, kad norint sumažinti infekcijų riziką svarbu ne tik tinkamai atlikta manikiūro ar pedikiūro procedūra, bet ir kasdienė nagų bei aplinkinės odos priežiūra. Kalbant apie rankų nagus, vaistininkė rekomenduoja naudoti apsauginius rankų, nagų ir odelių kremus, o nuo gelinio lakavimo besiilsintiems nagams – nagų stipriklį ar apsauginį nagų aliejų, kuriame būtų pantenolio, glicerino, vitamino E ar natūralių aliejų.

„Pėdas reikėtų kasdien nuplauti ir kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius. Jei pėdos linkusios gausiai prakaituoti, gali būti naudingi antiperspirantai su aliuminio druskomis, padedantys sumažinti prakaito išsiskyrimą. Taip pat verta reguliariai dezinfekuoti avalynę specialiais purškalais, rinktis natūralios medžiagos batus, natūralaus pluošto kojines ir leisti avalynei visiškai išdžiūti prieš aunantis ją dar kartą“, – pataria vaistininkė.

Ji priduria, kad jei nagai tapo plonesni, lengvai lūžinėja ar sluoksniuojasi, atsiranda neaiškių dėmių, suragėjimų, pakinta nago paviršius, atsiranda patinimas, skausmas, sklinda nemalonus kvapas – verta pasikonsultuoti su specialistu.