Dėmesį į tai atkreipė ir mėnesį Italijoje praleidusi „The Washington Post“ žurnalistė Tamar Haspel.
Ji ir pati girdėjo daug istorijų, kad Italiją atvažiavę turistai valgo viską iš eilės, bet namo grįžta stebuklingai nepriaugę svorio. Žurnalistė atkreipė dėmesį, kad pietūs ar vakarienė Italijoje įprastai susideda iš kelių patiekalų. O būtent įvairovė, jos manymu, ir padaro skirtumą.
„Pusryčiams jie valgo sausainius. Pietūs ir vakarienė paprastai yra iš kelių patiekalų: pirmasis – makaronai arba rizotas, o antrasis – mėsos patiekalas. Kartais prieš tai dar patiekiami ir užkandžiai (antipasti). Net moksleiviai dažnai gauna kelių patiekalų valgius.
Vaida Kurpienė – atvirai apie mitybą be kraštutinumų
O maistas! Mėsos gaminiai! Sūriai! Ravioliai! Pica! Fokačija! Gelato! Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo kaip valgiaraštis, kuris padėtų išvengti svorio padidėjimo. Bet nutukimo rodikliai JAV yra daug aukštesni nei Italijoje“, – paaiškino T. Haspel.
Kodėl? Galima išskirti kelis pagrindinius mitybos įpročių skirtumus:
– Italai valgo daugiau žuvies nei amerikiečiai – vidutiniškai 29 kg per metus, palyginti su 22 kg.
– Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, italai apskritai vartoja gerokai mažiau alkoholio. Siekiant atsižvelgti į alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų alkoholio koncentracijos skirtumus, skaičiai pateikiami gryno alkoholio ekvivalentu: italai per metus suvartoja vidutiniškai 7,19 litro, o amerikiečiai – 9,84 litrus. Tačiau italai geria daugiau vyno.
Susiję straipsniai
– Remiantis Tarptautinės makaronų organizacijos duomenimis, italai suvartoja daugiau makaronų (vidutiniškai 23,2 kg vienam asmeniui per metus) nei bet kas kitas pasaulyje. Su 8,8 kg – amerikiečiai stipriai atsilieka.
– Nors daržovės yra svarbi Viduržemio jūros regiono dietos dalis, italai jų suvalgo ne daugiau nei amerikiečiai. Nepaistant to, italai suvalgo žymiai mažiau mėsos. Amerikiečiai suvalgo net 67 proc. daugiau mėsos gaminių.
– Statistika taip pat rodo, kad italai suvalgo šiek tiek mažiau pridėtinio cukraus.
– Be to, italai geria mažiau gazuotų gėrimų, t.y. net 3 kartus mažiau nei amerikiečiai.
– Italai tikrai nebijo angliavandenių! Jie gauna šiek tiek didesnį kalorijų procentą iš angliavandenių nei amerikiečiai (48,5 proc. prieš 46,4 proc.).
Italai nevalgo kaloringų užkandžių
Bet, ko gero, esminis skirtumas – porcijų dydis. Italai valgo daug mažiau nei amerikiečiai. Be abejo, skirtingų maisto produktų vartojimas gali prisidėti prie to, kad valgoma mažiau, įtakos turi ir daug kitų veiksnių. „Prieš daug metų de facto vyriausioji JAV mitybos ekspertė Marion Nestle man pasakė, kad vien porcijų dydis JAV galėtų paaiškinti visas perteklines kalorijas, kurias suvartoja amerikiečiai.
Italijoje beveik visų patiekalų porcijos yra mažesnės, nors neįmanoma tiksliai išmatuoti, kiek mažesnės“, – teigė T. Haspel.
Kita nemaža amerikiečių yda – užkandžiavimas. Tiesa, nėra patikimos statistikos apie šio įpročio paplitimą.
Valgymas į tarpus tarp pusryčių, pietų ir vakarienės (arba po jos) Italijoje nėra toks įprastas. Pasak T. Haspel, pati aplinka neskatina italų tiek daug užkandžiauti.
„Lankiausi tiek mažuose miesteliuose, tiek didmiesčiuose Italijos šiaurinėje dalyje, ir ne visur buvo galima rasti maisto. Vieninteliai maisto produktai, kuriuos mačiau žmones valgant gatvėje, buvo gelato (labai daug!) ir fokačijos arba picos (ne taip dažnai).
Nebuvo vietų, į kurias būtų galima užsukti ir greitai išgerti „Frappuccino“. Nebuvo parduotuvių, kuriose parduotų milžiniškus cinamono bandeles, pretzelius ar gaiviuosius gėrimus. Vaistinėse ir statybinių medžiagų parduotuvėse prie kasų nebuvo lentynų su saldainiais ir sūriais užkandžiais.
Tose vietose, kur buvo maisto, buvo labai mažai to, ką galėtum tiesiog paimti ir suvalgyti. Lauko turguose stendai buvo užpildyti daržovėmis, vaisiais, sūriais, mėsos gaminiais, duona ir mėsa. Bet nebuvo glotnučių, nebuvo dešrelių kukurūzų tešloje ant pagaliuko (angl. corn dogs). Žmonės vaikščiojo po turgus, bet nieko nevalgė“, – pastebėjo T. Haspel.
Pasak jos, sunku įsivaizduoti tokį vaizdą JAV. Žurnalistės teigimu, greitos maisto industrija JAV išplėtota daug labiau. Italai valgo mažiau perdirbto maisto nei amerikiečiai. Dar įspūdingiau – italai valgo jo mažiau nei beveik bet kas Europoje.
Italų sėkmė – pasididžiavimas savo virtuve?
Tiesa, apibrėžti Italijos nacionalinę virtuvę nėra taip paprasta. Vieninga tautinė valstybė Apeninų pusiasalyje iki XIX amžiaus net neegzistavo, o mokslininkai ginčijasi dėl kai kurių patiekalų, kuriuos laikome tipiškai itališkais (pirmiausia – makaronai ir pica), kilmės.
Istorikė Rachel Laudan, knygos „Cuisine and Empire“ autorė, tvirtina kad tik praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje tai, ką mes laikome itališku maistu, tapo pagrindiniu valgiu daugumai italų. Iki tol mėsa, sūris ir kiaušiniai – pagrindiniai itališko meniu ingredientai – varguoliams dažniausiai buvo nepasiekiami.
„Bet nekyla abejonių, kad maistas ir jo valgymo kultūra yra esminis daugelio italų „itališkumo“ jausmo elementas. O virtuvė, kuri yra nacionalinės tapatybės dalis, yra tai, ko neturi Amerika – imigrantų tauta. Esu didžiulė įvairiapusės maisto kultūros, kurioje galiu mėgautis maistu iš viso pasaulio, gerbėja, JAV maistas yra tiesiog maistas.
Manau, dėl to pigiam ir nesveikam maistui buvo nesunku užkariauti mūsų virtuvę. Nesu tikra, ar nacionalinis pasididžiavimas padės italams atsilaikyti amžinai. Kol kas jie išlaiko savo tradicinę maisto kultūrą“, – pastebėjo T. Haspel.
Tačiau, kaip praneša Pasaulio sveikatos organizacija, nutukimas auga ir pačioje Italijoje.