Nanoplastiko dalelės nekeičia maisto skonio, jų negalima pamatyti ar užuosti. Bet mitybos ekspertas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas prof. Rimantas Stukas įspėja, kad neįsivaizduojamai smulkios plastiko dalelės palaipsniui kaupiasi organizme. Net ir žmogui susirgus, niekas negalės išmatuoti, kiek stipriai jo sveikatai pakenkė plastikas.
„Dabar yra susirūpinta plastiko problema ir ieškoma sprendimų. Bet šiandien mes dar neturime, kuo jį pakeisti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė R. Stukas.
Jis ragina keisti plastiko naudojimo kultūrą, saugiai elgtis su gaminiais iš šios medžiagos. Jei daiktas yra vienkartinis, jį reikia išmesti po pirmo panaudojimo, kol jis nepradėjo nepastebimai irti ir skleisti plastiko dalelių.
„Sveikatos kodas“. Kodėl vieni vyrai miega, o kiti šturmuoja tualetą?
„Pas mus žmonėms dažnai atrodo, kad tas indelis yra gražus ir patogus. Kaip jį dabar išmesi?“, – pastebėjo R. Stukas.
„O jei dar deda į mikrobangų krosnelę – visai blogai“, – pridūrė profesorius.
Susiję straipsniai
Pasak jo, jei egzistuoja alternatyva, daug geriau, pavyzdžiui, pirkti gėrimą, kuris yra stikliniame, o ne plastikiniame butelyje.
Nederėtų pakartotinai naudoti ir plastikinius maišelius, kuriuos lietuviai taip mėgsta kaupti virtuvės stalčiuje.
„Plastikas sensta. Į tokį maišelį įdėjus maisto produktą, didžiuliai kiekiai nanodalelių pereina į maistą“, – įspėjo R. Stukas.
Į organizmą patenka milijardai dalelių
Ilgą laiką plastikiniai daiktai buityje naudoti nekeliant klausimų apie jo poveikį žmogui, kol nepastebėta, kad plastiko dalelės kaupiasi įvairiuose žmogaus vidaus organuose, įskaitant ir smegenis.
„Dabar atliekama daug įvairių tyrimų būtent šiuo klausimu. Ko gero, didžiausia problema yra nanoplastikas. Tai – dalelės, kurios yra vieno mikrometro dydžio. Jos yra mažesnės nei žmogaus kūno ląstelė. Būtent jos iš plastikinių indų, maišelių, įrankių puikiai pereina į maistą ir patenka į mūsų organizmą.
Kadangi tai yra labai mažytės dalelės, jos patenka į kraują, yra išnešiojamos po visą organizmą, patenka į įvairius organus, net placentą. Reiškia, mūsų organizme yra nanoplastiko dalelių“, – paaiškino R. Stukas.
Mikroplastiko dalelės, pasak profesoriaus, yra šiek tiek didesnės – nuo vieno mikrometro iki penkių milimetrų. Todėl jos nepatenka į žmogaus organizmą taip lengvai.
Retas susimąsto, kad plastiko teršalus gali įkvėpti ir kartu su oru. Šie pasklinda aplinkoje deginant atliekas arba atsiskiria nešiojant sintetinio pluošto rūbus.
Tačiau plastiko tarša maiste yra didžiausias mokslininkų ir medikų rūpestis. Ir plastikiniai indai nėra vienintelė problema – riziką taip pat kelia jūrų gėrybės.
„Į jūras, vandenynus taip pat yra patekę daug plastiko dalelių. Todėl valgant jūros produktus į mūsų organizmą patenka plastiko“, – sakė R. Stukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pavojų sumažina dėmesingi buities sprendimai.
„Kam naudoti plastikinę pjaustymo lentelę, jei galime medinę? Kam naudoti plastikinį indą, jei yra stiklinis? Be to, plastikas sensta. Jei mes nusipirkome plastikinį indelį, kuris buvo skaidrus ir blizgus, ten dar viskas stabilu, bet daiktas sensta, atsiranda įtrūkimai, skaidrumo pakitimai ir pradeda skirtis nanoplastiko dalelės.
Ir gana dideliais kiekiais. Literatūroje nurodoma, kad jeigu žmogus naudoja plastikinius indus, pjaustymo lenteles, per metus milijardai dalelių patenka į mūsų organizmą“, – paaiškino R. Stukas.
Įspėjimas dėl arbatos
Nors nanoplastiko poveikis organizme nėra iki galo ištirtas, manoma, kad jis kenkia sveikatai.
Pasak profesoriaus, nanoplastikas organizme gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, taip pat susilpninti gerąsias žarnyno bakterijas, nuo kurių priklauso ir imuninė sistema, ir intelekto koeficientas.
„O kai mikroplastikas patenka į kraują ir yra išnešiojamas po visa organizmą, tų pokyčių gali būti pačių įvairiausių (…) nanoplastiko dalelės gali skverbtis į kraujagysles ir sukelti uždegimą ląstelių lygmenyje.
Tada greičiau kaupiasi cholesterolis ir gali atsirasti pasekmės – miokardo infarktas, smegenų insultas. Nanoplastikas patenka ir į smegenis, bet dar nėra daug tyrimų, kokį poveikį tai sukelia“, – dėstė R. Stukas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad arbatžolės gali būti popieriniuose, medžiaginiuose arba plastikiniuose tinkleliuose.
„Tokią arbatą užpylus vandeniu, ne tik arbatžolės paleis į vandenį savo aromatą, skonį, spalvą, bet į gėrimą pateks ir milijonai nanoplastiko dalelių. Anksčiau į tai nekreipdavo dėmesio, bet dabar ir gamintojai po truputį keičia požiūrį. Jei yra toks trikampiukas, į kurį sudėtos plikymui paruoštos arbatžolės, reikėtų atsisakyti tokios arbatos“, – sakė R. Stukas.