Tačiau naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „NPJ Aging“, gali šiek tiek pastumti biblinę ribą, bet paneigia influencerių pažadus apie amžiną gyvenimą.
Remiantis nauju straipsniu, genetiniai pokyčiai, vykstantys visą mūsų gyvenimą, sukuria „kritines ilgaamžiškumo kliūtis“. Autoriai mano, kad viršutinė žmogaus gyvenimo trukmės riba yra apie 190 metų.
Paklauskite mokslininko, kas yra senėjimas, ir gausite ilgą, bet miglotą atsakymą. Tyrėjai vis dar bando suprasti šį sudėtingą ir neišvengiamą procesą.
„Sveikatos kodas“. Kodėl vieni vyrai miega, o kiti šturmuoja tualetą?
2023 m. žurnale „Cell“ paskelbtame straipsnyje aprašomi 12 senėjimo požymių. Jie apima padidėjusią genetinių mutacijų tikimybę ląstelei dalijantis, nesugebėjimą valdyti baltymų gamybos bei mitochondrijų disfunkciją.
Kai kurie iš tų 12 požymių teoriškai yra grįžtami. Pavyzdžiui, vienas iš biologinio senėjimo požymių yra sutrumpėję telomerai. Yra intervencijų, kurios gali užkirsti kelią telomerų trumpėjimui, o tai teoriškai turėtų pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau, kaip pažymi naujojo straipsnio autoriai, dar niekas nesukūrė tikros ilgaamžiškumo terapijos.
Susiję straipsniai
Kodėl žmogus negali gyventi ilgiau?
Somatinė mutacija yra genetinės medžiagos pokytis kūno ląstelėse, kuris nepersiduoda palikuonims, bet gali sukelti ligas, pavyzdžiui, vėžį, arba atsirasti dėl senėjimo.
Jos yra neišvengiama ląstelių dalijimosi dalis ir vyksta visą gyvenimą. Kartais somatines mutacijas paskatina tabako dūmai ar ultravioletiniai spinduliai, bet kartais jos tiesiog įvyksta.
Idėja, kad somatinės mutacijos gali būti susijusios su senėjimo procesu, atsirado dar šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Mokslininkai mano, kad per visą gyvenimą šios mutacijos kaupiasi, lėtai trikdo ląstelių funkcijas, didina ligų riziką ir skatina senėjimo procesą.
80-metis žmogus tipinėje ląstelėje turi tūkstančius somatinių mutacijų. Organizmas neturi mechanizmo, kaip grįžti atgal ir ištaisyti žalą. Besikaupianti pažaida blogina ląstelės darbą ir kai kuriais atvejais sukuria sąlygas vėžiui atsirasti.
Keli tūkstančiai metų: teoriškai įmanoma
Naudodami savo sukurtą modelį, mokslininkai apskaičiavo, kad jei iš lygties būtų pašalinti visi senėjimo požymiai (įskaitant somatines mutacijas), vidutinė gyvenimo trukmė būtų 1759 metai, o maksimali – 29 921 metai. Skamba įspūdingai, tiesa?
Tačiau somatinės mutacijos užkerta kelią neįtikėtinam ilgaamžiškumui.
„Mūsų rezultatai rodo, kad net jei būtų pašalinti visi senėjimo veiksniai, išskyrus somatines mutacijas, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė siektų tik 146–194 metus – maždaug dvigubai daugiau nei dabartinė – 79 metai“, – nurodė tyrimo autoriai.
Jautriausi organai: smegenys ir širdis
Tyrėjai nustatė, jog kai kurie mūsų kūno audiniai yra atsparesni somatinėms mutacijoms – ypač kepenų ląstelės. Pasak mokslininkų, kepenys galėtų atsinaujinti ir puikiai veiktų 100 000 metų ar ilgiau.
Priešingybė – miokardo ląstelės (esančios širdies sienelėje) ir neuronai (smegenų ląstelės) yra daug jautresni somatinėms mutacijoms. Taip yra, nes šios ląstelės nebesidalina ir nesidaugina, todėl jos negali regeneruotis.
Kai šių tipų ląstelės nustoja veikti, nustoja veikti ir širdis, ir smegenys, o tai, žinoma, sukelia mirtį. Autoriai šias ląstelių rūšis vadina kritinėmis kliūtimis ilgaamžiškumui.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.