Mokslininkai įspėja, kad bevalydami pasaulį išnaikinome daugiau mikrobų nei reikia ir dėl to dažniau sergame. Pasirodo, mūsų organizmas gali tinkamai vystytis tik tada, kai jame gyvena daugybė mikrobų, kurie padeda gerai jaustis.

Onkologė–chemoterapeutė ir gyvensenos medicinos ekspertė Lina Paulauskienė sako, kad mitybos planas turėtų būti sudėliotas su mintimi, kaip tai paveiks mikrobiotą.

„Mikrobiota – mikroorganizmų visuma, gyvenanti mūsų organizme. 95 proc. jų yra mūsų žarnyne. Todėl ir kalbame daugiausia apie žarnyną, bet egzistuoja ir burnos, odos mikrobiota“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo L. Paulauskienė.

Pasak jos, apskaičiuota, kad suaugusio žmogaus mikrobiota, t.y. mūsų organizmo gyventojai, gali sverti apie pusantro kilogramo.

[[ge:lrytas:lrytas:43167208]]

„Dažnai visi nustemba, kai pasakau, kad žmogus turi du genų rinkinius. Pats žmogus turi apie 23 tūkst. genų. Bet yra ir bakterijų genų rinkinys, kurį sudaro 3,3 milijono genų. Jų yra ženkliai daugiau. Tai parodo, kokią didelę įtaką gali turėti mikrobiota“, – pabrėžė L. Paulauskienė.

Blogųjų bakterijų maistas

Vis garsiau kalbama apie tai, kaip žarnyno sveikata veikia žmogaus smegenis: emocijas, elgesį, atmintį ir t.t.

„Kokį maistą pasirinksime, kaip gebėsime save motyvuoti sportui – mūsų mikrobiota gali daryti poveikį tam“, – paaiškino L. Paulauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43026429]][[ge:lrytas:lrytas:43155983]][[ge:lrytas:lrytas:43284887]]

Pasak jos, smegenų-žarnyno ašis veikia per medžiagų apykaitos produktus (metabolitus), kurie pasiekia smegenis.

Todėl gydytojai ir kalba apie blogas ir geras bakterijas bei kokį maistą jos mėgsta. Nuo to, ką valgome priklauso, kurios bakterijos klesti mūsų žarnyne.

„Natūralu, jei valgysime daug perdirbto maisto, daug saldumynų, mūsų žarnyne pradės karaliauti blogosios bakterijos. Jos išskiria medžiagas, kurios skatina lėtinį uždegimą“, – įspėjo medicinos gydytoja, gyvensenos medicinos specialist Giedrė Aukštakalnienė.

Per savaitę – 30 skirtingų augalų

O ką mėgsta gerosios bakterijos? Pasak L. Paulauskienės, be augalinės kilmės maisto išsiversti neįmanoma, nes žarnyno sveikatai naudingi polifenoliai.

„Polifenoliai yra fitocheminės medžiagos, kurios suteikia augalams spalvą. Svarbu, kad jų rasti galime tik augaluose“, – akcentavo gyvensenos medicinos ekspertė.

Ji taip pat išskyrė ir fermentuojamas skaidulas, kurias naudoja bakterijos. Tai – daržovės, vaisiai, uogos, riešutai, sėklos, ankštiniai augalai ir grūdai.

[[ge:lrytas:lrytas:43306575]]

„Studentų prašau mintinai išmokti šitą sąrašą, kad mes nepamirštume nė vienos dalies. Nes svarbiausia yra įvairovė. Įrodyta, kad per savaitę reikia suvartoti apie 30 skirtingų augalų, jog mikrobiota būtų maksimaliai pamaitinta skirtingomis skaidulomis“, – dėstė L. Paulauskienė.

Jį įvardijo ir trečią gerosioms bakterijoms svarbų mitybos elementą. Tai – fermentuotas probiotinis maistas.

„Ne visas raugintas maistas yra probiotinis. Ten gali jau nebūti pačių gerųjų bakterijų, bet gyvas fermentuotas atneša į organizmą pačių bakterijų. Tačiau to neužtenka, mes turime tiekti maistą toms bakterijoms. Todėl ir reikalinga augalinio maisto gausa, lėkštėje turi vyrauti spalvų įvairovė“, – pabrėžė L. Paulauskienė.

Kasdienių įpročių galia

Rūkymas kenkia sveikatai, sako gydytojai. Bet pacientai kartais pasiginčija, pasakoja, kad turėjo senelį, kuris rūkė kaip kaminas, bet gyveno iki 90 metų ir nesusirgo plaučių vėžiu. Kaip tai paaiškinti?

L. Paulauskienė sakė, kad kartais nuo ligų apsaugo gera genetika, organizmo gebėjimas atitaisyti žalingų įpročių pažaidas.

[[ge:lrytas:lrytas:43306576]]

„Rūkymas sukelia pažaidas – faktas. Bet kaip žmogaus vidiniai resursai geba tai atstatyti – labai individualu. Tuomet žmonių klausiu: ar jūs linkęs rizikuoti? Tokiu būdu patikrinti savo galimybes?“, – kalbėjo L. Paulauskienė.

Be to, pasak jos, liga dažnai neturi vienos priežasties – maistas, alkoholis, miegas, rūkymas – kiekviena smulkutė detalė gali turėti įtakos.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad neoptimali mityba, fizinis pasyvumas yra labai reikšmingi rizikos veiksniai, kai kalbame apie lėtinių ligų, įskaitant ir onkologines, išsivystymą.

Onkologinė liga prasideda nuo ląstelės – jai kažkas nutinka. Pavyzdžiui, jei imuninė sistema neatpažįsta pakitusios ląstelės, niekas netrukdo jai daugintis“, – aiškino L. Paulauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43306607]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Onkologė įvardijo tobulą būdą pamaitinti gerąsias žarnyno bakterijas: kas ta „30 augalų“ taisyklė?