Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė paaiškina, kaip ši būklė susijusi su hemoglobino ir feritino kiekio kraujyje rodikliais, kokios klaidos dažniausiai trukdo juos išlaikyti normaliame lygyje ir ką svarbu žinoti, siekiant ilgalaikių rezultatų.
Geležies stokos anemija gali prasidėti tyliai
Anot vaistininkės, geležies stokos anemija tai – būklė, kai kraujyje iki tam tikro lygio sumažėja hemoglobino kiekis, tad sutrinka įvairių organų bei raumenų veikla, žmones kankina neraminantys simptomai. Visgi V. Bečelytė paaiškina, kad geležies trūkumas dažnai prasideda anksčiau, nei pavojingai sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje – pirmiausia mažėja feritino rodikliai.
„Sveikatos kodas“. Kokią kainą širdis moka už gyvenimą be stabdžių?
„Žmonės dažnai mano, kad hemoglobino ir feritino rodikliai reiškia tą patį – geležies kiekį organizme, tačiau iš tiesų jie parodo skirtingus dalykus. Hemoglobinas yra baltymas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, pernešantis deguonį į organizmo audinius, o feritinas parodo organizme sukauptas geležies atsargas. Būtent todėl gydytojai dažnai vertina abu šiuos rodiklius kartu“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė.
Ji priduria, gydant geležies stokos anemiją svarbu ne tik padidinti hemoglobino kiekį, bet ir atkurti geležies atsargas, kad problema nepasikartotų. Moterims hemoglobino lygis turėtų svyruoti tarp 120–160 g/l, vyrams – 140–180 g/l. Feritino norma moterims yra 15–150 µg/l, o vyrams – 30–400 µg/l. Vis dėlto, pasak vaistininkės, norint jaustis gerai ir išvengti nemalonių simptomų, feritino rodikliai turėtų būti maždaug ties normų viduriu.
Susiję straipsniai
Ji priduria, kad geležies stokos anemija dažniau nustatoma vaisingo amžiaus moterims, nėščiosioms, vaikams, vegetarams ir veganams, taip pat žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar turintiems sutrikusį geležies pasisavinimą.
Reguliariai susiduriant su geležies trūkumu svarbu kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją deficito priežastį. Tyrimų metu gali būti atliekami ne tik kraujo tyrimai, bet ir slapto kraujavimo, tiriamas virškinamasis traktas, vertinama ginekologinė sveikata, inkstų funkcija ar kitos galimos geležies trūkumo priežastys.
Mityba taip pat turi reikšmės
Kaip teigia vaistininkė, gydant geležies stokos anemiją ar siekiant jos išvengti, labai didelę reikšmę turi visavertė mityba. Geriausiai organizmas pasisavina gyvūninės kilmės produktuose esančią heminę geležį, kurios gausu jautienoje, kepenyse, paukštienoje ir žuvyje.
„Augaliniuose produktuose – ankštinėse kultūrose, špinatuose, grikiuose, moliūgų sėklose ar džiovintuose vaisiuose – taip pat yra geležies, tačiau ji pasisavinama prasčiau. Todėl šiuos produktus verta derinti su vitamino C turinčiais vaisiais ir daržovėmis“, – rekomenduoja V. Bečelytė.
Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad jeigu nustatoma geležies stokos anemija, vien tinkamos mitybos gali ir nepakakti. Tokiu atveju skiriami maisto papildai, receptiniai geležies preparatai ar, sunkesniais atvejais, lašinės infuzijos.
Ar tinkamai vartojate geležies maisto papildus?
Vaistininkė V. Bečelytė pastebi, kad hemoglobino ir feritino rodikliai dažniausiai atsistato palaipsniui, todėl greitų rezultatų tikėtis nereikėtų. Net ir gydytojui paskyrus intravenines geležies infuzijas, organizmui reikia laiko papildyti geležies atsargas, o savijautos pagerėjimas dažniausiai pajuntamas tik po kelių savaičių.
Vis dėlto viena dažniausių priežasčių, kodėl gydymas užtrunka dar ilgiau, yra netinkamas geležies papildų vartojimas.
„Geležies maisto papildų nereikėtų vartoti kartu su pieno produktais, kalcio, magnio ar cinko maisto papildais, nes šios medžiagos gali trukdyti jos pasisavinimui. Taip pat bent porą valandų prieš ir po geležies preparatų vartojimo rekomenduojama vengti kavos, arbatos, pieno produktų.
O štai vitaminas C gali padėti organizmui geriau įsisavinti geležį, todėl maisto papildus naudinga užgerti vandeniu ir vartoti kartu su vitamino C turinčiu maistu arba, jei rekomenduojama, vitamino C maisto papildais“, – pataria ji.
Vaistininkė pabrėžia, kad geležies maisto papildų vartojimo nereikėtų nutraukti vos pagerėjus savijautai. Net ir po gydytojo paskirtų intraveninių geležies infuzijų kraujo tyrimų rodikliai iš pradžių gali būti laikinai padidėję, todėl galutinis gydymo efektyvumas dažniausiai vertinamas tik po kelių mėnesių. Tikslų maisto papildų vartojimo laiką ir pakartotinių tyrimų poreikį visuomet nustato gydytojas.
Svarbus ne tik kiekis, bet ir forma
Anot V. Bečelytės, rinkdamiesi geležies maisto papildus pacientai dažnai susiduria su dilema – kurį jų pasirinkti? Dažniausiai naudojamos geležies formos yra geležies sulfatas, fumaratas, gliukonatas ar bisglicinatas, taip pat skiriasi ir šių maisto papildų formos: kapsuliuota, skysta, leidžiama per lašinę, tablečių forma.
„Jos skiriasi ne tik geležies kiekiu, bet ir toleravimu – vieniems žmonėms kai kurios formos dažniau sukelia virškinimo sutrikimus, todėl tinkamiausią preparatą verta rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Jei vienas preparatas netinka, tai dar nereiškia, kad netiks ir kitos geležies formos“, – paaiškina vaistininkė.
Ji priduria, kad vartojant geležies papildus gali patamsėti išmatos – tai dažniausiai yra normalus ir nepavojingas reiškinys. Taip pat kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pykinimas, pilvo diskomfortas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pilvo pūtimas.
V. Bečelytė primena, kad jei vartojant gydytojo paskirtą ar vaistininko rekomenduotą gydymą hemoglobino ir feritino rodikliai negerėja arba simptomai išlieka, reikėtų dar kartą kreiptis į gydytoją.