Tarptautinės tarybos sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC) Eglė Gurčinė sako, kad kai kurie įsitikinimai apie žindymą vis dar keliauja iš kartos į kartą ir verčia mamas abejoti savimi.
Mitas nr. 1: dažnas žindymas rodo pieno trūkumą
Vienas pagrindinių nerimo šaltinių – dažnas kūdikio žindymas. Daugelis mamų tai priima kaip ženklą, kad pieno trūksta, tačiau, pasak E. Gurčinės, toks aiškinimas neretai yra klaidingas.
Susiję straipsniai
„Tikrai ne. Žindymas atliepia daug poreikių. Alkis yra vienas iš jų ir vienas svarbiausių, bet tikrai ne vienintelis. Prie krūties kūdikis ieško artumo, saugumo, šilumos, nusiraminimo.
Pirmiausia, žinoma, turime įsitikinti, kad vaikas pavalgo. Tačiau vėliau krūtis tampa ir vieta, kur jis nusiramina, jaučiasi saugus. Tai visiškai normalu.“
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad atsakymo nereikia ieškoti spėliojant.
„Mes juk nematome, kiek mililitrų kūdikis išgeria iš krūties, ir to nereikia matyti. Svarbiausi rodikliai yra visai kiti – kaip vaikas šlapinasi, kaip tuštinasi ir kaip auga jo svoris. Būtent tai parodo, ar pieno pakanka.“
Mitas nr. 2: pienas gali būti „per liesas“
Dar vienas pasikartojantis mitas – kad motinos pienas gali būti nepakankamai maistingas.
Pasak žindymo konsultantės, paprastai ši mintis gimsta tada, kai kūdikis daug laiko praleidžia prie krūties.
„Dažnai išgirstama: gal tavo pienas per liesas, todėl vaikas tiek ilgai žinda. Tačiau vėl grįžtame prie tų pačių trijų dalykų – šlapinimosi, tuštinimosi ir svorio augimo. Jie atsako į klausimą, ar kūdikis gauna pakankamai maisto.“
Ji pabrėžia, kad motinos pienas nėra atsitiktinis organizmo produktas.
„Tarp mamų pieno sudėties skirtumai yra labai nežymūs – tiek riebumo, tiek kitų maistinių medžiagų prasme. Iš esmės tai yra tobulai subalansuotas maistas. Nėra tokio dalyko, kad vienos mamos pienas būtų per liesas ar kitos – per riebus.“
Mitas nr .3: plokšti ar įdubę speneliai reiškia, kad žindyti nepavyks
Kai kurioms moterims dar nėštumo metu tenka išgirsti komentarų apie esą „netinkamus“ spenelius. Tokie žodžiai neretai pasėja abejonių dar prieš gimstant kūdikiui.
E. Gurčinė sako, kad toks įsitikinimas neturi pagrindo. „Tikrai nėra tobulo spenelio. Kūdikis negimsta turėdamas kažkokį įsivaizdavimą, kaip jis turėtų atrodyti. Jis prisitaiko prie to, kokį mama turi.
Taip, jeigu speneliai įdubę ar labai plokšti, pradžioje gali prireikti daugiau pagalbos. Tačiau tai tikrai nėra verdiktas, kad žindyti nepavyks.“
Anot jos, didžiausią žalą paprastai daro ne anatomija, o neatsargūs aplinkinių komentarai.
„Kartais užtenka pasakyti: „Nežinau, ar čia pavyks“, ir mama jau pradeda galvoti, kad su ja kažkas negerai.“
Mitas nr. 4: svarbu vadovautis senomis žindymo rekomendacijomis
E. Gurčinės teigimu, nemažai mitų perduodami iš artimųjų, kurie remiasi tuo, kaip kūdikiai buvo auginami prieš kelis dešimtmečius.
„Pasitaiko, kad mamos sako: mano mamai pienas dingo po kelių mėnesių. Bet reikia prisiminti, kaip tada buvo prižiūrimi naujagimiai. Jie neretai būdavo atskiriami nuo mamos, nebuvo tiek oda prie odos kontakto, nebuvo skatinamas dažnas žindymas.“
Pasak specialistės, per tą laiką gerokai pasikeitė ir medicinos rekomendacijos.
„Anksčiau buvo manoma, kad naktį skrandis turi ilsėtis, todėl darydavo net šešių valandų pertraukas. Dabar žinome priešingai – būtent naktiniai žindymai labai svarbūs pieno gamybai, nes tada išsiskiria daugiausia prolaktino.
Taip pat buvo rekomenduojama žindyti tik kas tris valandas. Šiandien žinome, kad toks režimas ne visada atitinka kūdikio poreikius ir gali turėti įtakos pieno gamybai.“
Mitas nr. 5: žindymą reikia tęsti bet kokia kaina
Nors žindymas rekomenduojamas kaip geriausias kūdikio maitinimo būdas, realios situacijos gali būti labai skirtingos.
„Tikrai būna įvairių situacijų. Ne visoms mamoms žindymas yra lengva patirtis. Kai kurioms jis kelia didžiulį nerimą ar kitų sunkumų.“
Kartais iššūkių kyla dėl kūdikio sveikatos ar anatominių ypatumų.
„Tai gali būti širdies ar kvėpavimo problemos, burnos anatomija ar motorikos sutrikimai. Pasitaiko, kad net ir labai norint žindyti to padaryti nepavyksta.“
Tačiau pašnekovė ragina neskubėti daryti išvadų.
„Iš praktikos matau, kad kai kurioms mamoms atrodo, kad situacija beviltiška. Tačiau susitikus pavyksta rasti sprendimą. Būna, kad kūdikis neima krūties, o po konsultacijos pradeda puikiai žįsti ir vėliau sėkmingai auga. Todėl visada verta pirmiausia pasitarti su specialistais.“
Sudėtingiausios istorijos kartais baigiasi geriausiai
Per ilgametę praktiką E. Gurčinę maloniai stebina tai, kad net pačios sudėtingiausios situacijos ne visada baigiasi taip, kaip iš pradžių atrodo.
„Būna situacijų, kai, surinkusi visą informaciją ir pamačiusi mamą bei kūdikį, galvoju – čia tikrai bus kietas riešutėlis.
Kartais po konsultacijos net pati svarstau, ar tikrai padariau viską, ką galėjau, nes situacija atrodo labai sudėtinga. Nežinai, ar pavyks atkurti pieno gamybą, ar pavyks kūdikį sėkmingai priglausti prie krūties.
O po kurio laiko sulaukiu mamos žinutės, kad viskas puikiai susidėliojo, kūdikis sėkmingai žinda ir gražiai auga.
Tokios istorijos mane vis dar nustebina. Atrodo, jau daug ką esi matęs, žinai, ko galima tikėtis, bet kartais nutinka dalykų, kuriuos drąsiai galima pavadinti mažais stebuklais.“
Pasak specialistės, svarbiausia nepasikliauti mitais ir nelikti su abejonėmis vienai – dažnai sprendimas yra arčiau, nei atrodo.