Veido prausiklį renkatės pagal kvapą ar gražią pakuotę? Vaistininkė paaiškina, kodėl tai – viena dažniausių klaidų

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, kokių veikliųjų medžiagų veido prausiklyje ieškoti skirtingiems odos tipų savininkams ir kokių klaidų kasdienėje rutinoje vertėtų vengti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot vaistininkės, nors kai kurie prausikliai tinka įvairiems odos tipams, renkantis priemonę svarbiausia įvertinti individualius odos poreikius. Oda gali būti normali, sausa, riebi, mišri arba jautri, o jos būklė neretai keičiasi priklausomai nuo metų laiko, hormoninių pokyčių, amžiaus ar naudojamų kosmetikos priemonių.

„Netinkamai pasirinktas prausiklis gali dar labiau išryškinti jau esamas odos problemas. Pavyzdžiui, sausai ar jautriai odai naudojant stipriai odą valančius prausiklius su rūgštimis ar kitomis intensyviai šveičiančiomis medžiagomis, gali sustiprėti tempimo jausmas, paraudimas ar pleiskanojimas. Tuo tarpu labai riebūs, aliejiniai prausikliai ne visada bus geriausias pasirinkimas itin riebiai ar į aknę linkusiai odai, jei po jų lieka sunkumo pojūtis ar oda nėra pakankamai nuvaloma“, – aiškina J. Jankauskienė.

Ji pasakoja, kad žmonės dažnai mano, kad jei po prausimosi oda atrodo visiškai švari ir net šiek tiek tempia, vadinasi, priemonė veikia gerai. Tačiau iš tiesų tempimo jausmas dažnai rodo, kad naudotas produktas buvo per stiprus, negana to gali būti pažeidžiamas natūralus odos apsauginis barjeras ir pašalinama per daug natūralių lipidų. Ilgainiui dėl to oda gali tapti jautresnė, labiau sausėti ar net pradėti riebaluotis dar intensyviau.

Pasak vaistininkės, renkantis prausiklį svarbiausia atkreipti dėmesį ne į pakuotę ar kvapą, o į sudėtį. Sausai ir jautriai odai dažniausiai labiau tinka švelnūs kreminiai ar aliejiniai prausikliai, pieneliai, kurių sudėtyje yra drėkinančių ir odos apsauginį barjerą palaikyti padedančių medžiagų, pavyzdžiui, glicerino, hialurono rūgšties, keramidų ar pantenolio. Tokios priemonės prausiant padeda sumažinti drėgmės netekimą ir apsaugo odą nuo papildomo išsausėjimo.

„Štai riebiai ar į aknę linkusiai odai dažniau rekomenduojami geliniai prausikliai su veikliosiomis medžiagomis, padedančiomis kontroliuoti riebalų išsiskyrimą ir mažinti porų užsikimšimą. Tokios priemonės neretai būna papildytos salicilo rūgštimi, niacinamidu ar cinku. Vis dėlto nereikėtų rinktis pernelyg stipriai odą nuriebalinančių priemonių ar veidą prausti pernelyg dažnai – pažeidus natūralų odos apsauginį barjerą, ji gali pradėti gaminti dar daugiau riebalų, todėl problema tik dar labiau sustiprėja“, – perspėja vaistininkė.

Ji priduria, kad mišrios odos savininkams dažniausiai tinka švelnūs geliniai prausikliai su drėkinamosiomis medžiagomis, tokiomis kaip glicerinas ar hialurono rūgštis, o prireikus – ir nedidele koncentracija niacinamido, padedančio palaikyti riebesnių veido zonų balansą, tačiau neapsunkinančio sausesnių vietų.

Anot J. Jankauskienės, tam kad pasirinktas prausiklis tinkamai atliktų savo darbą ir būtų veiksmingas pašalinant nešvarumus, riebalų perteklių, kosmetikos priemones ir pan., reikia vengti tam tikrų klaidų.

„Viena dažniausių klaidų – veidą prausti karštu vandeniu. Jis gali pašalinti apsauginį odos lipidų sluoksnį, todėl oda greičiau išsausėja ir tampa jautresnė, pažeidžiamesnė, sudirgusi. Taip pat nereikėtų veido šveisti šiurkščiomis kempinėlėmis, rankšluosčiais ar dažnai naudoti mechaninių šveitiklių su grūdeliais. Tokios priemonės gali sudirginti odą, sukelti smulkius jos pažeidimus, pleiskanojimą. Kasdienei priežiūrai visiškai pakanka prausiklį švelniai paskirstyti pirštų galiukais ir nuskalauti drungnu vandeniu“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

Ji priduria, kad daugeliui žmonių rekomenduojama veidą prausti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Pernelyg dažnas prausimasis, ypač naudojant intensyviai odą valančius prausiklius, gali sutrikdyti natūralų odos apsauginį barjerą ir paskatinti jautrumą.

„Ne mažiau svarbu reguliariai keisti ir veido priežiūrai naudojamus rankšluosčius. Veidui rekomenduojama turėti atskirą, geriausia medvilninį arba mikropluošto rankšluostį, kurio nenaudotumėte rankoms ar kūnui.

Jį reikėtų skalbti aukštoje temperatūroje ir keisti dažniau, ypač jei oda linkusi į aknę ar yra jautri, nes ant drėgno audinio gali kauptis bakterijos, odos riebalai ir kosmetikos likučiai“, – rekomenduoja J. Jankauskienė.

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad jei, nepaisant tinkamos priežiūros, oda nuolat paraudusi, stipriai pleiskanoja, niežti, vargina bėrimai ar kiti ilgai nepraeinantys simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą. Kartais odos problemos gali būti susijusios ne su netinkamai parinkta kosmetika, o su tam tikromis odos ligomis, kurioms reikalingas kitoks gydymas.