„Su amžiumi organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą silpnėja. Vyresni žmonės mažiau prakaituoja, jų kraujagyslės plečiasi lėčiau, todėl kūnui sunkiau atiduoti šilumą į aplinką. Be to, sumažėja troškulio jausmas – žmogus gali nejausti poreikio gerti net tada, kai organizmui jau trūksta skysčių“, – teigia šeimos gydytoja.
Organizmo prisitaikymą prie aukštos temperatūros apsunkina ir vyresniame amžiuje dažnos lėtinės ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija. Karščio toleranciją gali mažinti ir kai kurie vaistai, ypač skirti širdies ligoms bei kraujospūdžiui gydyti, taip pat psichotropiniai preparatai. Jie gali didinti perkaitimo, dehidratacijos ir pernelyg sumažėjusio kraujospūdžio riziką.
„Pirmieji dehidratacijos požymiai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia padidėjęs nuovargis, silpnumas, galvos skausmas, pykinimas ar padažnėjęs pulsas. Apie skysčių trūkumą taip pat gali įspėti sumažėjęs šlapimo kiekis ir tamsesnė jo spalva. Būklei sunkėjant gali atsirasti sumišimas, dezorientacija ar apatija“, – pasakoja M. Ivanauskienė.
Vasariškas penktadienis: diena džiugins saule ir šiluma
Pastebėjus mieguistumą, irzlumą ar silpnumą, žmogų geriausia nuvesti į vėsesnę vietą, leisti jam pailsėti ir duoti vandens mažais gurkšniais. Tačiau atsiradus sumišimui, dezorientacijai ar sutrikus sąmonei, svarbu nedelsiant skambinti 112.
Tokie simptomai gali reikšti ne tik perkaitimą, bet ir kitą rimtą sveikatos sutrikimą.
Susiję straipsniai
Karštis gali paūminti lėtines ligas
Karštomis dienomis gali pablogėti lėtine inkstų liga, širdies nepakankamumu ar demencija sergančių žmonių būklė. Dėl dehidratacijos inkstų veikla gali dar labiau susilpnėti, paūmėti širdies nepakankamumas, o demencija sergantiems senjorams – sustiprėti sumišimo epizodai.
„Esant aukštai aplinkos temperatūrai plečiasi kraujagyslės, todėl kraujospūdis dažnai sumažėja. Be to, gausiau prakaituodamas organizmas netenka skysčių ir elektrolitų. Vyresniame amžiuje šie pokyčiai toleruojami sunkiau, todėl greičiau gali išsivystyti dehidratacija ar ortostatinė hipotenzija – staigus kraujospūdžio sumažėjimas keičiant kūno padėtį. Dėl to gali pradėti svaigti galva ir padidėti griuvimų rizika“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Bandant atvėsinti kūną širdžiai tenka perpumpuoti daugiau kraujo, todėl padažnėja pulsas. Sergant širdies nepakankamumu toks papildomas krūvis gali būti sunkiai toleruojamas – gali sustiprėti dusulys, pradėti tinti kojos ar pablogėti bendra savijauta. Atsiradus šiems simptomams svarbu kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Sergantiesiems cukriniu diabetu per karščius gliukozės kiekis kraujyje gali tiek padidėti, tiek sumažėti. Dėl dehidratacijos ir šiluminio streso jis gali didėti, tačiau karštyje po oda leidžiamas insulinas pasisavinamas greičiau.Be to, žmonės dažnai valgo mažiau, todėl įprasta insulino dozė gali tapti per didelė ir padidinti hipoglikemijos riziką. Dėl šios priežasties gliukozės kiekį kraujyje vertėtų matuoti dažniau“, – aiškina M. Ivanauskienė.
Vaistų dozę gali koreguoti tik gydytojas
Karštis neretai pakoreguoja ir dalies vaistų poveikį. Kraujospūdį mažinantys preparatai gali jį sumažinti pernelyg stipriai, o diuretikai – paskatinti didesnį skysčių ir elektrolitų netekimą. Dėl to didėja dehidratacijos, natrio ar kalio trūkumo ir ūminio inkstų pažeidimo rizika. Vis dėlto net ir pablogėjus savijautai vaistų vartojimo nevertėtų savavališkai nutraukti ar keisti jų dozės. Tai ypač svarbu sergant širdies nepakankamumu, nes staiga nutraukus diuretikų vartojimą liga gali paūmėti.
„Nors per karščius svarbu vartoti daugiau skysčių, sergant širdies ir inkstų nepakankamumu jų kiekis gali būti ribojamas, todėl svarbu laikytis individualaus gydytojo sudaryto plano“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Sergantiesiems širdies nepakankamumu naudinga kiekvieną rytą svertis tuo pačiu metu ir vilkint panašius drabužius. Jei per dvi dienas svoris padidėja dviem ar trimis kilogramais, tai gali rodyti, kad organizme kaupiasi skysčiai. Tokiu atveju geriausia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti tolesnį gydymą.
Karštomis dienomis svarbu koreguoti įprastą dienos ritmą
Karštomis dienomis senjorams geriausia rinktis paprastą vandenį ir gerti jį reguliariai, nedideliais gurkšniais. Vertėtų vengti kofeino turinčių, saldžių, gazuotų gėrimų ir alkoholio, nes jie gali dar labiau didinti dehidratacijos riziką.
Į lauką geriausia eiti anksti ryte, o nuo maždaug 11 iki 19 valandos vengti tiesioginių saulės spindulių ir būti vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Taip pat pravartu vilkėti lengvus, laisvus, natūralaus audinio drabužius ir rinktis lengvai virškinamą maistą.
„Ypatingą dėmesį svarbu skirti vieniems gyvenantiems senjorams. Artimiesiems vertėtų dažniau paskambinti, priminti atsigerti ir pasidomėti ne tik fizine savijauta, bet ir tuo, ar nepasikeitė žmogaus elgesys ar kalba. Karštomis dienomis svarbu nelaukti, kol vyresnio amžiaus žmogus pats paprašys pagalbos. Reguliarus bendravimas, tinkamas skysčių vartojimas, vėsi aplinka ir atidus savijautos stebėjimas gali padėti išvengti rimtų sveikatos komplikacijų“, – teigia šeimos gydytoja M. Ivanauskienė.