„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė paaiškina, kada plaukų slinkimas yra normalus reiškinys, o kada jis gali signalizuoti apie sveikatos problemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vasarą plaukai patiria daugiau žalos
„Vasarą plaukai susiduria su didesniu aplinkos poveikiu. Intensyvūs saulės spinduliai, karštis, chloruotas baseino vanduo ir jūros druska sausina plaukus, silpnina jų struktūrą, todėl jie tampa trapesni ir lengviau lūžinėja. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad plaukų slenka daugiau, nors dalis jų iš tiesų tiesiog nulūžta“, – sako T. Gečienė.
„Sveikatos kodas“. Kada sėdėjimas tampa liga?
Pasak vaistininkės, manoma, kad vasarą didesnė dalis plaukų pereina į poilsio, arba telogeno, fazę. Tokie plaukai iškrenta ne iš karto, o dažniausiai po 2–3 mėnesių, todėl gausesnis plaukų slinkimas neretai pastebimas rudenį.
„Jeigu dar vasaros metu pastebite staiga suintensyvėjusį plaukų slinkimą, verta įvertinti ne tik plaukų priežiūros įpročius, bet ir bendrą sveikatos būklę“, – pataria T. Gečienė.
Susiję straipsniai
Jos teigimu, sezoninis plaukų slinkimas paprastai vyksta palaipsniui ir nesukelia ryškaus plaukų išretėjimo. Visai kita situacija – staigus ir gausus plaukų slinkimas, kurį dažnai sukelia organizmui tenkantis didelis fizinis ar emocinis stresas. Jį gali išprovokuoti sunki liga, aukšta temperatūra, staigus svorio kritimas, gimdymas, operacija ar tam tikri vaistai.
„Dažniausiai plaukai pradeda slinkti ne iš karto, o praėjus maždaug trims mėnesiams po organizmą paveikusio įvykio. Toks plaukų slinkimas paprastai trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau organizmui atsistačius plaukų augimo ciklas dažniausiai normalizuojasi“, – aiškina T. Gečienė.
Kada verta susirūpinti savo sveikata?
Jeigu plaukų slinkimas tęsiasi ilgiau nei pusę metų arba nepavyksta nustatyti aiškios jo priežasties, verta kreiptis į šeimos gydytoją ir išsamiau įvertinti sveikatos būklę.
„Jei pastebite ryškėjantį plaukų retėjimą, nevienodą jų tankį skirtingose galvos vietose, o plaukų slinkimą lydi ir kiti simptomai – nuovargis, odos pokyčiai, nagų trapumas ar menstruacijų sutrikimai – gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus. Dažniausiai tokiais atvejais vertinamos geležies atsargos (feritinas), prireikus – vitamino D, cinko kiekis bei skydliaukės hormonų rodikliai“, – vardija T. Gečienė.
Kasdienė plaukų priežiūra
Pasak vaistininkės, stipriems ir sveikiems plaukams svarbi ne tik tinkama priežiūra, bet ir visavertė mityba. Viena svarbiausių maistinių medžiagų – geležis, kurios gausu jautienoje, kepenėlėse, ankštiniuose augaluose ir špinatuose.
„Kadangi plaukas daugiausia sudarytas iš keratino baltymo, kasdienėje mityboje neturėtų trūkti baltymų – kiaušinių, žuvies, pieno produktų ar augalinių baltymų šaltinių. Taip pat naudinga vartoti omega-3 riebalų rūgščių, kurių gausu riebioje žuvyje, linų sėmenyse ir graikiniuose riešutuose, bei cinko, kurio šaltiniai yra moliuskai, sėklos, riešutai ir viso grūdo produktai.
Ne mažiau svarbus ir vitaminas D. Nors jo yra riebioje žuvyje bei kiaušinių tryniuose, dėl ribotos saulės šviesos didžiąją metų dalį verta periodiškai pasitikrinti šio vitamino kiekį kraujyje“, – prideda T. Gečienė.