Naujas tyrimas atskleidė netikėtą kavos poveikį žmogaus išvaizdai

Mokslininkai nustatė, kad kava gali padėti pagerinti žmogaus kūno sudėtį ir medžiagų apykaitos rodiklius, pavyzdžiui, visceralinių riebalų kiekį.

Visceraliniai riebalai pasižymi tuo, kad kaupiasi giliai pilvo ertmėje ir apgaubia vidaus organus, tokius kaip kepenys, kasa bei žarnynas. Todėl šie riebalai gali būti kenksmingi sveikatai.

Atlikdami šį tyrimą, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 2 200 dalyvių sveikatos duomenis, surinktus per 46 metus trukusį tyrimą, į kurį įtraukti 1966 m. gimę Šiaurės Suomijos gyventojai.

Tyrimo dalyviams buvo užduodami klausimai apie jų kavos vartojimo įpročius, be to, surinkti įvairūs duomenys apie jų sveikatą, įskaitant kūno masės indeksą (KMI), juosmens ir klubų santykį, kūno riebalų procentinę dalį bei raumenų masę.

„Netinkama kūno sudėtis ir medžiagų apykaitos sveikata yra glaudžiai susijusios su tokių ligų kaip 2 tipo cukrinis diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos rizika. Tai yra vienos iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje“, – sakė Lucas Verroestas, Suomijos Oulu universiteto doktorantas ir šio tyrimo pagrindinis autorius.

„Didžiąją dalį šios rizikos lemia kasdieniai, keičiami veiksniai, tokie kaip mityba, todėl supratimas, kaip įprasti mitybos komponentai, pavyzdžiui, kava, susiję su šiais rodikliais, padeda susidaryti išsamesnį prevencijos vaizdą, kartu su tokiais pripažintais veiksniais kaip fizinis aktyvumas ir kūno svoris“, – paaiškino jis.

„Kava yra vienas iš labiausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o Suomijoje jos suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje“, – tęsė L. Verroestas.

„Kava – tai kur kas daugiau nei vien tik kofeinas: joje yra daugiau nei tūkstantis biologiškai aktyvių junginių, iš kurių daugelis gali turėti savitą biologinį poveikį. Tačiau, nepaisant to, kad ji vartojama labai plačiai, mes vis dar iki galo nesuprantame, kaip ji susijusi su medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyra“, – dėstė tyrimo autorius.

Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad tyrimo dalyviai, kurie vartojo didžiausius kavos kiekius, turėjo mažesnį bendrą ir visceralinių riebalų kiekį bei pasižymėjo raumenų mase. Tendencija pastebėta, nepaisant to, kad kūno masės indeksas (KMI), abejose grupėse buvo panašus.

„Tai rodo, kad vien KMI gali nepakankamai atspindėti kai kuriuos reikšmingesnius kūno sudėties skirtumus, susijusius su kavos vartojimu“, – sakė L. Verroestas.

„Žmonės su vienodu KMI gali turėti gana skirtingą riebalų ir raumenų santykį, o mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad nuolatiniai kavos gėrėjai turi palyginti liesesnį kūno sudėjimą, ko vien KMI neparodytų“, – paaiškino jis.

Be to, didesnis kavos vartojimas buvo susijęs su mažesniu šakotų grandžių amino rūgščių (BCAA) kiekiu kraujyje – tai žinomas kardiometabolinės sveikatos biologinis žymeklis, kuris taip pat siejamas su padidėjusia nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies ligų rizika.

Bariatrinis chirurgas Miras Ali pažymėjo, kad šio tyrimo išvados patvirtina kitų tyrimų rezultatus, jog kofeinas iš tiesų turi tam tikrą teigiamą poveikį svorio mažinimui ir bendrai sveikatai, nors konkretus mechanizmas dar nėra aiškiai išsiaiškintas.

„Pastebėta, kad kava turi tam tikrą naudą – ji šiek tiek slopina apetitą“, – paaiškino M. Ali, kuris nedalyvavo šiame tyrime.

„Kava gali stimuliuoti medžiagų apykaitą. Be to, šis tyrimas parodė, kad ji taip pat stimuliuoja kai kurias hormonų funkcijas. Taigi, tikriausiai būtent visų šių veiksnių derinys padeda sumažinti visceralinių riebalų kiekį“, – pridūrė chirurgas.

Medikai taip pat pabrėžė, kad nevertėtų pervertinti kavos poveikio. Visavertė mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir kiti gyvensenos būdai prisideda prie sklandžios medžiagų apykaitos. Nederėtų galvoti, kad užteks gerti kavą ir riebalai tirps savaime, nepaisant to, ką valgote.

Be to, kava kavai nelygu. Sirupai ir grietinėlės šį gėrimą gali paversti itin kaloringu pasirinkimu.