Kodėl oda reaguoja į stresą?
„Oda yra didžiausias žmogaus organas, tiesiogiai susijęs su nervų ir hormonų sistema. Kai organizmas patiria stresą, išsiskiria kortizolis – hormonas, kuris gali sutrikdyti odos riebalų liaukų veiklą, susilpninti apsauginį odos barjerą ir sumažinti jos gebėjimą atsinaujinti“, – paaiškina T. Gečienė.
Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, streso poveikis odai gali priklausyti nuo patiriamos įtampos intensyvumo, bet ir nuo jos trukmės. Trumpalaikė įtampa, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą ar darbo pokalbį, taip pat gali atsispindėti odoje – ji gali parausti, tapti jautresnė, gali paūmėti jau esamos odos problemos.
„Sveikatos kodas“. Kada sąnarių traškėjimas tampa liga?
„Kur kas didesnį poveikį gali turėti užsitęsusi įtampa. Ilgainiui streso hormonų poveikis gali sutrikdyti apsauginę odos funkciją – oda prasčiau išlaiko drėgmę, tampa jautresnė, o jos apsauginis barjeras atsistato lėčiau.
Streso poveikis taip pat gali pasireikšti ir kitais pokyčiais: oda gali ir išsausėti arba, priešingai, išskirti daugiau riebalų, taip pat gali atsirasti spuogų ar kitų bėrimų. Žmonėms, sergantiems egzema, psoriaze ar rožine, stresas gali tapti vienu iš šių būklių paūmėjimą skatinančių veiksnių“, – paaiškina T. Gečienė.
Susiję straipsniai
Mitybos vaidmuo
Pasak vaistininkės, odos būklę veikia ir kasdieniai mitybos įpročiai. Nors vieno universalaus odai nepalankių produktų sąrašo nėra, tam tikri mitybos įpročiai gali būti susiję su kai kuriomis odos problemomis.
„Pavyzdžiui, vartojant daug cukraus ir greitai pasisavinamų angliavandenių, gali staigiau svyruoti cukraus kiekis kraujyje. Tai gali paskatinti riebalinių liaukų veiklą ir prisidėti prie spuogų atsiradimo ar aknės paūmėjimo“, – teigia T. Gečienė.
Vaistininkės teigimu, odos sveikatai svarbi visavertė ir subalansuota mityba, kurioje netrūktų daržovių, vaisių, skaidulų, sveikųjų riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. „Pavyzdžiui, cinkas svarbus normaliam žaizdų gijimui, o vitaminai A ir C atlieka svarbų vaidmenį palaikant normalią odos būklę. Vis dėlto, vien pagal odos pokyčius nustatyti konkretaus vitamino ar mineralo trūkumo negalima, tam reikalingi kraujo tyrimai“, – pabrėžia T. Gečienė.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pasak vaistininkės, pastebėjus nedidelį odos išsausėjimą, pirmiausia verta rinktis švelnų prausiklį ir reguliariai naudoti drėkinamąją priemonę su keramidais, glicerinu ar hialurono rūgštimi.
Jei atsiranda pavienių spuogų, jų nereikėtų spausti ar bandyti pašalinti intensyviai šveičiant odą – galima rinktis aknei skirtas priemones, pavyzdžiui, su salicilo rūgštimi, tačiau jas pradėti naudoti palaipsniui.
„Jeigu oda paraudusi, peršti ar yra stipriai sudirgusi, pirmiausia svarbu atkurti jos apsauginį barjerą. Kita svarbi taisyklė – kuo mažiau liesti veidą. Ant rankų kaupiasi daugybė bakterijų, kurios lengvai patenka ant veido odos. Liečiant veidą, spaudžiant ar krapštant spuogus galima sukelti uždegimą ar infekciją, dėl ko vėliau gali išryškėti pigmentinės dėmės arba randai“, – prideda T. Gečienė.
Vaistininkės teigimu, sunerimti reikėtų, jei oda ima stipriai niežėti, pleiskanoti, šlapiuoti, trūkinėti, atsiranda pūslelių, skausmingų ar pūliuojančių pažeidimų. Jei šie odos pokyčiai nepraeina kelias savaites, kartojasi, plinta ar stiprėja, verta kreiptis į gydytoją dermatologą.
„Pavyzdžiui, vieni iš seborėjinio dermatito požymių gali būti odos paraudimas, niežėjimas ir pleiskanojimas, ypač galvos odoje, antakių, nosies ar ausų srityje. Tačiau panašūs simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis odos ligomis, todėl užsitęsusių ar stiprėjančių simptomų nereikėtų bandyti diagnozuoti ir gydyti savarankiškai“, – sako T. Gečienė.