„Žaizdelės burnoje gali būti visai nedidelės, tačiau dėl gausybės burnos gleivinėje esančių nervinių galūnėlių jos neretai sukelia nemenką diskomfortą. Nemalonūs pojūčiai ypač sustiprėja valgant, geriant ar valantis dantis, todėl net mažas gleivinės pažeidimas gali gerokai apsunkinti kasdienybę“, – sako vaistininkė.
Kodėl burnos opos atsiranda?
Dažniausios pasikartojančios burnos opos yra aftos – apvalūs ar ovalūs, skausmingi gleivinės pažeidimai, dažniausiai atsirandantys vidinėje lūpų ar skruostų pusėje, po liežuviu ar kitose burnos gleivinės vietose. Mažosios aftos paprastai būna nedidelės ir užgyja per 1–2 savaites nepalikdamos rando, o rečiau pasitaikančios didžiosios opos gali būti gilesnės, skausmingesnės ir gyti ilgiau. Dar viena žaizdelių forma – herpetiforminės aftos, kai vienu metu susiformuoja daug smulkių opelių.
„Odontologai pataria“: ar būtina pakeisti pašalintą dantį?
„Opos burnos gleivinėje įprastai turi balkšvą ar gelsvą centrą ir paraudusį kraštelį arba priminti pūsleles, kurios vėliau pratrūksta. Žmonės burnos opas neretai vadina pūsleline, nors tai – skirtingos būklės. Aftos nėra užkrečiamos, o pūslelinę sukelia herpes virusas, dažniausiai HSV-1.
Ši infekcija gali pasireikšti ne tik išorėje, bet ir burnos viduje: ant dantenų, gomurio, liežuvio ar vidinės skruostų pusės gali susidaryti smulkių, skausmingų vandeningų pūslelių, kurios vėliau virsta opelėmis. Dėl pastarosios priežasties šias būkles galima supainioti, tačiau jų atsiradimo priežastys skiriasi“, – aiškina vaistininkė G. Stankevičienė.
Susiję straipsniai
Aftų atsiradimą gali paskatinti ir vietinė trauma – aštresnis danties kraštas, įprotis kandžioti skruosto gleivinę, breketai, netinkamai prigludęs protezas, kietas dantų šepetėlis, per stiprus dantų valymas ar kai kurių dantų pastų sudėtyje esančios medžiagos. Su jų atsiradimu taip pat siejamas stresas, o jautrią ar jau pažeistą gleivinę gali papildomai dirginti rūgštus, aštrus ar kietas maistas, ypač dažnai valgomi dideli kiekiai obuolių, slyvų, pomidorų ar kitų vaisių.
Burnos gleivinės sveikata priklauso nuo bendros savijautos
Burnos gleivinė gana jautriai reaguoja į organizmo pokyčius, todėl pastebėjus tam tikrus pakitimus svarbu įvertinti bendrą žmogaus savijautą. Pasikartojančios burnos opos gali būti susijusios su geležies, vitamino B12, folatų, taip pat cinko ar vitamino D trūkumu. Šios medžiagos svarbios normaliai gleivinės būklei ir jos atsinaujinimui, todėl dažnai kartojantis aftoms verta atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti, ar organizmui jų netrūksta.
„Kasdienėje mityboje verta nepamiršti mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų, kurie aprūpina organizmą vitaminu B12, taip pat žalialapių daržovių, brokolių, ankštinių, riešutų ir sėklų.
Geležies gausu mėsoje ir ankštinėse daržovėse, cinko – mėsoje, jūros gėrybėse, pieno produktuose, riešutuose ir sėklose, o vitamino D galima gauti iš riebios žuvies, kiaušinių trynių ir juo papildytų maisto produktų“, – sako vaistininkė G. Stankevičienė.
Pasikartojančios burnos opos neretai siejamos su celiakija, Krono liga ir kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, taip pat Behčeto liga. Vis dėlto vien dažnos burnos opos savaime nėra kurios nors iš šių ligų diagnozė. Daug svarbiau įvertinti, ar kartu nėra kitų simptomų, galinčių parodyti, kad problema gilesnė.
„Jeigu kartu su opomis žmogų vargina ilgalaikis nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, pasikartojantys virškinimo sutrikimai, karščiavimas, sąnarių skausmai ar atsiranda pažeidimų kitose kūno vietose, apie tai reikėtų pasitarti su gydytoju“, – teigia vaistininkė.
G. Stankevičienė priduria, kad opų atsiradimą gali lemti ir bendras organizmo būklės susilpnėjimas. Stresas, nuovargis, miego trūkumas, intensyvus gyvenimo tempas ar persirgtos ligos silpnina imuninę sistemą, o tai sudaro palankias sąlygas opoms atsirasti. Moterys dažnai pastebi, kad opos atsiranda tam tikru menstruacinio ciklo metu, o tai rodo hormonų pokyčių įtaką.
Kaip palengvinti simptomus?
Įprastai aftai gyjant svarbiausia sumažinti skausmą ir apsaugoti pažeistą vietą nuo papildomo dirginimo. Vaistinėse galima rasti skausmą mažinančių, gleivinę apsaugančių ar antiseptinių priemonių, gelių ir tepalų, kurie sudaro apsauginę plėvelę, dengia opą ir apsaugo ją nuo dirginimo. Tinka gijimą skatinančios ir skausmą sušvelninančios priemonės su hialuronu, pantenoliu, alantoinu.
„Burną galima skalauti tirpalu su chlorheksidinu ar natūraliais antiseptikais. Paprastas fiziologinis tirpalas ar sodos tirpalas taip pat gali padėti nuraminti gleivinę, tačiau spiritas ar kitas dirginantis skystis opai dezinfekuoti netinka – jie gali dar labiau sudirginti jau pažeistą gleivinę“, – sako G. Stankevičienė.
Kol opa gyja, verta rinktis minkštesnį, ne per karštą maistą, vengti labai aštrių, rūgščių, sūrių ir traškių produktų, naudoti minkštą dantų šepetėlį.
Jeigu aftos linkusios kartotis, gali būti naudinga kurį laiką žymėtis, kada jos atsiranda, kiek jų būna ir kiek laiko gyja. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar prieš paūmėjimą nebuvo gleivinės traumos, didesnio streso, mitybos ar burnos priežiūros priemonių pokyčių. Toks stebėjimas nepakeičia gydytojo konsultacijos, tačiau gali padėti pastebėti pasikartojančias aplinkybes ir suteikti specialistui daugiau informacijos.
„Kreiptis į gydytoją ar odontologą reikėtų, jei opa neišnyksta ilgiau kaip tris savaites, yra neįprastai didelė, kraujuoja, ryškiai skiriasi nuo anksčiau buvusių pažeidimų arba skausmas toks stiprus, kad sunku valgyti ar gerti. Pasikartojančių opų atveju svarbu ne tik gydyti, bet ir ieškoti priežasties“, – sako „Camelia“ vaistininkė