„Seno žmogaus kvapas“ atsiranda ne dėl higienos: atskleidė, kaip jį panaikinti

Mokslininkai nustatė, kad vienas iš šį kvapą lemiančių junginių – 2-nonenalis – gali pradėti kauptis maždaug nuo 40 metų. Jis susidaro oksiduojantis tam tikriems odos riebalams, todėl jo atsiradimas nėra susijęs su tuo, kad žmogus nepakankamai prausiasi.

Tačiau specialistai pabrėžia ir kitą įdomią detalę – vyresnių žmonių kūno kvapas nebūtinai yra stipresnis ar nemalonesnis.

Kodėl laikui bėgant jis pasikeičia, ar įmanoma šį procesą sustabdyti ir ką iš tiesų galima padaryti, kad specifinis kvapas būtų mažiau juntamas?

Ekspertai teigia, kad su amžiumi mūsų kūno kvapas iš tiesų keičiasi. „Tai vienas universaliausių, tačiau mažiausiai aptariamų žmogaus gyvenimo aspektų“, – sako dermatologė dr. Roya Javid iš Monterėjaus Kalifornijoje.

„Tai tiesiog biologija, vykstanti pagal savo tvarką, lygiai taip pat, kaip mes augame, o vėliau pražylame. Kiekvienas žmogus pasaulyje patiria tuos pačius pokyčius.“

Pelkėtą, priplėkusį kvapą, kurį žmonės kartais vadina „seno žmogaus kvapu“, sukelia cheminis junginys 2-nonenalis. Pasak R. Javid, jis susidaro oksiduojantis ir skylant tam tikriems odos riebalams.

Tai normalus ir neišvengiamas pokytis.

„Mūsų odą dengia plonas natūralių riebalų, vadinamų odos lipidais, sluoksnis. Jie padeda išlaikyti odą minkštą, nepralaidžią vandeniui ir apsaugotą“, – aiškina dermatologė. Šiuos lipidus sudaro riebalų rūgštys, o su amžiumi jų sudėtis keičiasi. Kartu lėtėja odos gebėjimas kovoti su kasdieniu nusidėvėjimu. Riebalai tampa labiau pažeidžiami, o oksiduodamiesi išskiria 2-nonenalį.

„Tai tiesiog natūralus odos senėjimo šalutinis produktas – ne purvas ir ne prastos higienos pasekmė, – sako R. Javid. – Tai tiesiog ilgainiui tyliai besikeičiantys riebalai, panašiai kaip metalas keičiasi veikiamas oro.“

2-nonenalio kiekis skirtingų žmonių organizme gali skirtis.

„Kol kas nežinome, kodėl vienų žmonių kvapas būna stipresnis nei kitų, – teigia R. Javid. – Tam įtakos gali turėti odos riebalų sudėtis, genetika, odos mikrobioma, higienos įpročiai, drabužiai, sveikatos būklė ir aplinka. Visi šie veiksniai gali lemti ir tai, kiek 2-nonenalio pasigamina, ir tai, kiek jo lieka ant odos dienos metu.“

Ekspertai teigia, kad vadinamasis „seno žmogaus kvapas“ gali atsirasti gerokai anksčiau, nei galima tikėtis.

2001 metais Japonijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 26–75 metų žmonės, parodė, kad 2-nonenalio galima aptikti nuo maždaug 40 metų. Tačiau Londone praktikuojantis gydytojas geriatras ir bendrosios praktikos gydytojas dr. Arshadas Ratheras pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmogus būtent 40-ojo gimtadienio rytą staiga pajus naują, ryškų kūno kvapą.

„Tyrimai rodo, kad su amžiumi, ypač sulaukus vidutinio amžiaus, 2-nonenalio kiekis palaipsniui didėja. Tai nėra jungiklis, kuris 40-ies staiga įjungiamas – veikiau lėtai sukamas garsumo reguliatorius“, – sako A. Ratheras.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad su amžiumi susijęs kūno kvapas nėra išskirtinai vyresnių žmonių bruožas. Iš tiesų kiekvienas gyvenimo etapas turi savitą kvapą.

„Kūdikiai kvepia saldžiai ir pieniškai, nes jų prakaito liaukos dar nėra visiškai aktyvios. Brendimas jas suaktyvina, o hormonai paaugliams suteikia stipresnį, intensyvesnį kvapą. Suaugusio žmogaus kvapas tampa pastovesnis ir labiau susijęs su prakaitu bei kasdieniu gyvenimu. Vėliau odos riebalų pokyčiai suteikia kūnui kitokį kvapą“, – sako R. Javid.

Pasak R. Javid, neigiamas požiūris į vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ labiau susijęs su mūsų suvokimu nei su pačiu kvapu.

2012 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad 2-nonenalio kvapas nebūtinai yra nemalonus. Tyrėjai paprašė 41 jauno suaugusio žmogaus pauostyti skirtingų amžiaus grupių atstovų dėvėtus marškinėlius. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų, vidutinio amžiaus – nuo 45 iki 55 metų, ir vyresni žmonės nuo 75 iki 95 metų.

Tyrėjai nustatė, kad vyresnių žmonių kvapas buvo vertinamas kaip „ne toks intensyvus ir ne toks nemalonus“ kaip kitų grupių.

Švedijos Karolinskos instituto psichologijos profesorius dr. Johan N. Lundströmas, vienas iš tyrimo autorių, sako, kad rezultatai jo komandą nustebino. Mokslininkai tikėjosi, kad kvapo vertinimas bus tiesiškai susijęs su amžiumi – jauniausių žmonių kvapas bus vertinamas geriausiai, o vyriausių – prasčiausiai. Tačiau taip nenutiko.

„Vyresni žmonės turi aiškiai išsiskiriantį kūno kvapą, tačiau jis nebuvo vertinamas kaip toks jau nemalonus“, – sako J. N. Lundströmas.

Ekspertai teigia, kad visiškai sustabdyti 2-nonenalio susidarymo neįmanoma. Tačiau yra būdų sumažinti jį lydintį kvapą.

R. Javid teigia, kad reguliarus prausimasis gali pašalinti dalį kvapo. Vis dėlto vien muilo ir vandens nepakaks visiškai pašalinti cheminį junginį, nes jis nėra tiesiog ant odos paviršiaus kaip prakaitas – 2-nonenalis nuolat gaminasi. Dezodorantai gali trumpam užmaskuoti kvapą, tačiau 2-nonenalio nepašalina.

Reguliarus drabužių ir patalynės skalbimas bei patalpų vėdinimas taip pat gali padėti sumažinti kvapą namuose. Tačiau kadangi 2-nonenalį nėra lengva išplauti, jo kvapas gali išlikti net ir kruopščiai išvalius aplinką.

Kai kurie kūno prausikliai reklamuojami kaip galintys neutralizuoti 2-nonenalį. Pavyzdžiui, tam naudojamas muilas su persimonais. Ekspertai teigia, kad yra žmonių, pasakojančių apie tokio muilo naudą, tačiau mokslinių įrodymų kol kas trūksta.

A. Ratheras įtaria, kad 2-nonenalio susidarymas gali būti susijęs su žmogaus gyvenimo būdu ir mityba, tačiau tam reikia daugiau tyrimų.

„Kadangi kvapas atsiranda dėl oksidacijos reakcijos, oksidacinio streso mažinimas yra logiškas tikslas. Antioksidantų gausus maistas, pavyzdžiui, spalvingi vaisiai ir daržovės bei vitamino C ir E šaltiniai, gali sumažinti oksidacinį stresą“, – sako jis.

„Nerūkymas ir odos apsauga nuo saulės daromos žalos taip pat yra racionalūs būdai mažinti oksidaciją“, – priduria A. Ratheras.

Galiausiai ekspertai pabrėžia: tiesa, kad su amžiumi žmogaus kūno kvapas keičiasi, tačiau dėl to nereikėtų gėdytis.

Jei žmogus pradeda pastebėti 2-nonenalio kvapą – o anksčiau ar vėliau tai nutiks mums visiems, – R. Javid ragina dėl to nesijaudinti ir neleisti pinigų brangiems muilams.

„Rūpinkitės dalykais, kurie apskritai padeda jūsų odai: vartokite antioksidantų, mažinkite saulės daromą žalą, mažiau rūkykite, gerkite pakankamai vandens“, – pataria ji.