Kaip lengvai atpažinti nerimą?
Nerimą galima atpažinti iš požymių, susijusių su fiziniais arba psichologiniais simptomais.
Įprasčiausi fiziniai nerimo simptomai, pasireiškiantys kūne, yra:
Susiję straipsniai
- Greitesnis ir (arba) nereguliarus širdies plakimas;
- Prakaitavimas (kartais priešingai – drebulys);
- Jaučiama įtampa raumenyse;
- Pykinimas, viduriavimas, vėmimas ir (arba) pilvo skausmas;
- Kvėpavimo sunkumai;
- Jaučiamas „gumulas gerklėje“;
- Kamuojantis nuovargis;
- Pablogėjęs miegas ar nemiga.
Būtent dėl šių kūne pasireiškiančių fizinių simptomų nerimas labai dažnai painiojamas su fizinėmis ligomis. Vis dėlto šie simptomai gali būti visiškai klasikinė organizmo reakcija į jaučiamą nerimą.
Įprasčiausi psichologiniai ir emociniai požymiai/ simptomai:
- Nuolatinis nerimavimas, nerimastingumas;
- Pačių blogiausių (net katastrofinių) scenarijų įsivaizdavimas;
- Sunkumas susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį;
- Irzlumas ir dirglumas, netgi – emocijų protrūkiai;
- Nuolatinis pojūtis, kad visai netrukus nutiks kažkas blogo;
- Stiprus savęs kritikavimas ir klaidų baimė;
- Sunkumas atsipalaiduoti (kartais kokybiškas poilsis gali būti iš viso neįmanoma misija).
Kokie dažniausi nerimo šaltiniai?
Pastebėta, kad neigiamas nerimo poveikis ar užsitęsęs nerimas dažniau pasireiškia tam tikromis aplinkybėmis. Teigiama, kad dažniausiais nerimo šaltiniais laikomos šios situacijos:
- Įvairūs gyvenimo pokyčiai. Ypač reikšmingi pasikeitimai gali sukelti ir didesnį ar užsitęsusį nerimą, pavyzdžiui, tai gali būti naujos studijos ar darbas, gyvenamosios vietos keitimas, santykių pabaiga (o kartais – ir pradžia), finansiniai iššūkiai ir t.t.
- Ilgą laiką patiriamas stresas. Ilgiau užsitęsus nervinei įtampai ir stresui, organizmas gali užsilikti taip vadinamoje „pavojaus būsenoje“. Taip gali nutikti dėl didesnio darbo krūvio, nuolat iškeliamų ir sunkiai įgyvendinamų terminų ir dėl to, kad žmogus tiesiog per mažai ilsisi.
- Biologiniai veiksniai, sveikata. Užsitęsusį ir (arba) intensyvesnį nerimą gali sukelti ne tik kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų perteklius, bet ir ilgiau trunkantis kokybiško miego trūkumas, įvairūs hormoniniai pokyčiai, taip pat – genetinis polinkis.
- Ir, galiausiai, daug reikšmės turi psichologiniai veiksniai. Tokios charakterio savybės, būdo bruožai ar polinkiai kaip žema savivertė, perfekcionizmas, patirtos traumos taip pat gali turėti labai daug įtakos nerimo sutrikimų pasireiškimui. Trumpai tariant, tam tikro būdo savybių asmenys labiau linkę turėti nerimo sutrikimų.
Pagalba iš gamtos, kai kamuoja lengvas nerimas ar lengvi miego sutrikimai
Jei kamuoja tik lengvas nerimas ir lengvi miego sutrikimai, gali padėti nereceptiniai augaliniai vaistiniai preparatai. LILANDOR yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, skirtas lengvam nerimui malšinti ir miego kokybei pagerinti. Šis vaistinis preparatas vartojamas pagal nurodytas indikacijas, pagrįstas išimtinai ilgalaikio vartojimo patyrimu. Visada būtina vartoti šį vaistą tiksliai kaip aprašyta jo pakuotės lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką, nes neteisingai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Rekomenduojama dozė yra: suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams – viena minkštoji kapsulė vieną kartą per parą. Minkštąją kapsulę reikia nuryti nesukramtytą užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu (geriausia stikline vandens). Jeigu simptomai išlieka po vaisto vartojimo dvi savaites, reikia kreiptis į gydytoją arba kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą – galbūt reikia parinkti kitus vaistinius preparatus ar jų derinius, tinkamiausius konkrečiu atveju.