Cholesterolį galima sumažinti ir be statinų: kardiologas įvardijo geriausią metodą (2)

Padidėjęs cholesterolio kiekis, deja, yra labai dažna problema. Tai pavojinga, nes kraujo riebalai gali užkimšti kraujagysles ir sukelti širdies smūgį.

Padidėjęs cholesterolio kiekis nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Jei žmogus neseniai neatliko kraujo tyrimo arba nepatyrė sveikatos problemų, tikėtina, kad jis apskritai nežino, koks yra cholesterolio kiekis jo kraujyje.

Jei atlikus tyrimus yra pagrindo nerimui, gydytojas gali rekomenduoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, pavyzdžiui, statinus.

Tačiau yra ir gera žinia: statinų reikia ne visiems. Jei cholesterolio kiekis nėra labai aukštas ir nėra konkrečios medicininės priežasties juos vartoti, cholesterolį galima mažinti ir natūraliais būdais.

Pirmasis būdas, ko gero, nenustebins – fizinis aktyvumas. 2013 metais paskelbtame tyrime teigiama, kad aerobiniai pratimai, tokie kaip bėgimas ar važinėjimas dviračiu, gali maždaug 5 proc. sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir tiek pat padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį.

Taip pat patariama mesti rūkyti. Gerai žinoma, kad cigarečių dūmai didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir žalą sveikatai, tačiau 2019 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad panašų poveikį gali turėti ir elektroninių cigarečių vartojimas.

Vis dėlto geriausias būdas pagerinti cholesterolio rodiklius – pakeisti mitybą. Taip teigia Londono universiteto koledžo akademinis kardiologas Riyazas Patelas.

Tikriausiai galima nesunkiai nuspėti, kokie produktai nėra cholesterolio draugai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad sveikatai kenkia įvairūs kepiniai, perdirbta mėsa ir riebus maistas. Norint pagerinti cholesterolio rodiklius, šiuos produktus geriau palikti parduotuvės lentynoje.

Tačiau kai kurie siūlomi mitybos pokyčiai gali nustebinti.

Prieš kalbant apie galimus mitybos pokyčius, svarbu suprasti, kad pats cholesterolis nėra blogas. Jis būtinas, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.

Ši medžiaga aptinkama visame organizme ir yra svarbi ląstelių membranų sudedamoji dalis. Ji padeda gaminti tokius hormonus kaip testosteronas ir estrogenas. Cholesterolis taip pat svarbus vitamino D ir tulžies rūgščių gamybai, o šios padeda skaidyti maistą.

Problema kyla tuomet, kai organizme yra per daug tam tikros cholesterolio rūšies – mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamojo „blogojo“ cholesterolio.

„Svarbu suprasti, kuri cholesterolio dalis yra padidėjusi, – sako R. Patelas. – Riebalinės kilmės cholesterolis negali laisvai plaukioti kraujyje. Jis turi būti supakuotas į daleles, vadinamas cholesterolio lipoproteinais.“

Šiuos lipoproteinus galima įsivaizduoti kaip mažus pristatymo automobilius, kurie po organizmą gabena cholesterolį. MTL cholesterolį iš kepenų gabena į kraują, o didelio tankio lipoproteinai (DTL), vadinamasis „gerasis“ cholesterolis, jį iš kraujo nugabena į kepenis.

Tačiau MTL cholesterolis nėra pats geriausias vairuotojas. Keliaudamas kraujagyslėmis jis gali atsitrenkti į jų vidinį sluoksnį – endotelį.

Sveikoms kraujagyslėms tai neturėtų sukelti problemų. Tačiau jei jos pažeistos dėl aukšto kraujospūdžio, rūkymo, oro taršos, senėjimo, uždegimo ar kitų veiksnių, MTL cholesterolis gali įstrigti kraujagyslės sienelėje.

Tuomet ant jo ima kauptis aterosklerozinės plokštelės. „Širdies smūgis įvyksta tada, kai dalis plokštelės įtrūksta, ant jos susidaro krešulys ir užkemša arteriją, – sako R. Patelas. – Todėl plokštelių susidarymas yra problema.“

Dabar, kai žinome pagrindinius faktus apie cholesterolį ir kodėl nereikėtų leisti MTL cholesterolio „vairuotojui“ siautėti kraujagyslėse, kyla klausimas: kokie produktai gali padėti palaikyti sveiką cholesterolio kiekį?

„Avižos yra labai geras būdas natūraliai sumažinti cholesterolio kiekį, – sako R. Patelas. – Viskas susiję su skaidulomis. Avižose yra tirpiųjų skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį.“

Tirpiųjų skaidulų taip pat yra viso grūdo produktuose, lęšiuose, pupelėse, daržovėse, vaisiuose, riešutuose ir sėklose. Jos gali žarnyne prisijungti prie su maistu gaunamo cholesterolio ir taip užkirsti kelią jo patekimui į kraują.

„Kitas dalykas – steroliai ir stanoliai, – priduria R. Patelas. – Tai augalinės kilmės junginiai, kurių yra praturtintuose jogurtuose, tepamuose riebaluose ir maisto papilduose. Organizmas juos supainioja su cholesteroliu.“

Kai su maistu gauname cholesterolio, žarnyne esantys receptoriai jį atpažįsta ir padeda įsisavinti į kraują.

Steroliai ir stanoliai gali „apgauti“ šiuos receptorius ir būti įsisavinami vietoj cholesterolio. Dėl to daugiau cholesterolio pašalinama iš organizmo, o į kraują jo patenka mažiau.

„Tai tikriausiai yra geriausias nemedikamentinis būdas sumažinti cholesterolio kiekį – paprastai maždaug 10 proc., – sako R. Patelas. – Jie gana veiksmingi.“

Taigi žinome, kokių produktų verta įtraukti į savo mitybą. O ką daryti su „blogaisiais“ produktais, kurie gali didinti cholesterolio kiekį? Ar jų reikėtų visiškai atsisakyti?

Kadaise net paprastas kiaušinio trynys cholesterolio bijantiems žmonėms keldavo siaubą. Nors kiaušiniuose iš tiesų yra nemažai su maistu gaunamo cholesterolio, dėl poros virtų kiaušinių su skrebučiu panikuoti nereikia.

„Su maistu gaunamas cholesterolis nėra tas pats, kas kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis. Tai labai aišku, – sako R. Patelas. – Anksčiau sakydavome, kad daug cholesterolio turintys produktai yra blogi, nes jie didina cholesterolio kiekį. Tai netiesa.“

Iš tiesų apie 80 proc. organizme cirkuliuojančio cholesterolio pagamina kepenys, o ne yra gaunama tiesiogiai su maistu.

Tačiau tai nereiškia, kad maistas neturi netiesioginio poveikio MTL cholesterolio kiekiui. Pavyzdžiui, tam tikri produktai gali sutrikdyti kepenų gebėjimą reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.

Kai kurie maisto produktai keičia kepenų veiklą.

Pavyzdžiui, sotieji riebalai. Jų yra riebioje ir perdirbtoje mėsoje, svieste, sūryje, kepiniuose, gruzdintame maiste ir kokosų aliejuje. Didesnis sočiųjų riebalų kiekis mityboje siejamas su didesniu MTL cholesterolio kiekiu kraujyje.

„Tarkime, valgote labai daug kepinių, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, – sako R. Patelas. – Kai šie sotieji riebalai įsisavinami, jie trukdo kepenims pašalinti MTL cholesterolį, todėl jo kiekis kraujyje didėja.“

Cukrus taip pat gali paveikti cholesterolio rodiklius – jis skatina kepenis gaminti daugiau MTL ir mažiau DTL cholesterolio.

Ar dėl to turėtume visam laikui atsisakyti kepinių ir cukraus ir valgyti vien avižas? Ne. Per didelis nukrypimas į bet kurią pusę gali turėti neigiamą ir nenuspėjamą poveikį sveikatai.

Pasak R. Patelo, atsakymas – sveika, įvairi ir subalansuota mityba.

Itin perdirbti produktai, sotieji riebalai ir cukrus gali prisidėti prie uždegiminio kraujagyslių pažeidimo. Jie taip pat gali padidinti riziką susirgti medžiagų apykaitos ligomis, pavyzdžiui, antrojo tipo cukriniu diabetu, o šis savo ruožtu didina širdies ligų riziką.

„Tikriausiai optimaliausia yra tiesiog valgyti viską saikingai“, – apibendrina R. Patelas.