Laidoje „Gyvensenos paraštėse“ mokslininkė Edita Kondrotienė su Menopauzės klinikos ir VšĮ Centro poliklinikos gydytoja ginekologe Ramona Urboniene kalbėjosi apie tai, kodėl normalus hemoglobino rodiklis dar nebūtinai reiškia, kad geležies atsargos yra pakankamos, kas vyksta sutrikus geležies apykaitai ir kodėl šiuolaikinis mokslas vis daugiau dėmesio skiria ne vien pačios geležies kiekiui, bet ir organizmo gebėjimui ją pasisavinti, transportuoti bei panaudoti.
Įvardijo pradinius požymius
Geležis žmogaus organizme atlieka gerokai daugiau funkcijų nei kartais manoma. Ji svarbi hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui, yra mioglobino – raumenyse esančio baltymo – sudedamoji dalis, reikalinga augimui, neurologiniam vystymuisi ir daugeliui kitų organizme vykstančių procesų.
„Odontologai pataria“: skiepai nuo Žmogaus papilomos viruso – onkologinės ligos prevencija
Pasak gydytojos ginekologės R. Urbonienės, visų žmonių profilaktiškai siųsti atlikti išsamių geležies tyrimų nereikia, tačiau tam tikri simptomai turėtų paskatinti įvertinti jos atsargas.
„Jeigu moteris skundžiasi nuovargiu, dusuliu, po fizinio krūvio pradeda smarkiau plakti širdis, padažnėja pulsas, ji yra išblyškusi, slenka ar lūžinėja plaukai, tampa trapūs nagai, atliekame bendrą kraujo tyrimą, vertiname hemoglobino rodiklį ir, jei reikia, kitus parametrus“, – pasakoja gydytoja.
Susiję straipsniai
Gausios menstruacijos – viena svarbiausių priežasčių
Moters gyvenime yra ne vienas etapas, kai geležies poreikis padidėja arba jos netenkama daugiau. Vienas akivaizdžiausių – menstruacijos, todėl ginekologui svarbu išsiaiškinti kraujavimo pobūdį, trukmę ir gausumą.
Jeigu menstruacijos tampa itin gausios ar užsitęsusios, atliekamas ginekologinis ir ultragarsinis tyrimas. Gausaus kraujavimo priežasčių gali būti įvairių – gimdos miomos, polipai, endometriozė, gimdos gleivinės pokyčiai ir kitos ginekologinės būklės.
Tokiais atvejais svarbu ne tik papildyti prarastas geležies atsargas, bet ir išsiaiškinti, kodėl moteris nuolat netenka kraujo.
Didesnį geležies poreikį gali turėti ir intensyviai sportuojančios moterys, o geležies atsargas atidžiau vertinti gali reikėti žmonėms, kurių mityboje trūksta lengvai pasisavinamos geležies šaltinių, pavyzdžiui, besilaikantiems vegetarinės ar veganinės mitybos.
Nėštumas ir žindymas – metas, kai geležies poreikis smarkiai išauga
Nėštumo metu geležies poreikis didėja, nes moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystantį vaisių bei placentą.
Pasak R. Urbonienės, su anemija nėštumo metu susiduria nemaža dalis moterų, todėl geležies atsargų stebėjimas šiuo laikotarpiu yra itin svarbus.
Ryški ir negydoma anemija nėra vien prastesnės savijautos klausimas. Ji siejama su didesne nėštumo komplikacijų rizika ir gali turėti įtakos tiek moters, tiek naujagimio būklei.
Padidėjęs geležies poreikis išlieka ir žindymo laikotarpiu. Geležies stokojanti moteris gali jausti didžiulį nuovargį ir silpnumą – būtent tuo metu, kai fizinių bei emocinių jėgų ypač reikia rūpinantis kūdikiu.
Todėl, anot gydytojos, rūpinimasis savimi nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu nėra antraeilis dalykas.
„Moterys vis labiau rūpinasi savo sveikata, pačios atlieka tyrimus arba prašo gydytojo juos paskirti. Apie save galvoti yra būtina“, – sako R. Urbonienė.
„Degantis“ liežuvis ir kiti netikėti simptomai
Geležies trūkumas ne visuomet pasireiškia tik nuovargiu. Kartais kalbama ir apie vadinamąjį degančio liežuvio pojūtį. Vis dėlto gydytoja įspėja šio simptomo automatiškai nesieti tik su geležies trūkumu.
„Jeigu pacientė sako, kad dega liežuvis, galvojame ir apie neurologinius sutrikimus, seilių liaukų patologiją, hormoninius pokyčius. Tačiau tokiam simptomui įtakos gali turėti ir geležies, cinko ar vitamino B12 trūkumas“, – aiškina gydytoja. Tai dar kartą primena, kodėl, atsiradus tokiems simptomams, nereikėtų gydytis savarankiškai, neatlikus reikalingų tyrimų ir neįvertinus bendros sveikatos būklės.
Feritino gali būti ne tik per mažai
Laidos vedėja, mokslininkė Edita Kondrotienė atkreipia dėmesį ir į kitą svarbią geležies apykaitos pusę: problema ne visada yra vien per mažas feritino kiekis. Jo rodiklis turi būti vertinamas kartu su kitais tyrimais bei žmogaus sveikatos būkle. Ypač svarbu atmesti lėtinius uždegiminius procesus ir kitas ligas.
R. Urbonienė sako, kad geležies pasisavinimo problemoms įtakos gali turėti nesubalansuota mityba, kitų vitaminų ir mikroelementų stoka, nutukimas, skydliaukės hipofunkcija ir lėtinis uždegimas. Būtent todėl šiandien vis daugiau kalbama ne tik apie klausimą „kiek geležies gauname?“, bet ir apie tai, kas su ja vyksta toliau.
Vien išgerti geležies ne visada pakanka
„Mūsų organizme geležis neveikia viena. Vyksta visas geležies apykaitos ratas“, – laidoje pabrėžia E. Kondrotienė. Geležį reikia gauti su maistu ar papildomai, tačiau to neužtenka. Ji turi būti tinkamai pasisavinta žarnyne, transportuota kraujyje, pristatyta ląstelėms, panaudota organizmo funkcijoms, o dalis – sukaupta atsargoms ir prireikus vėl iš jų paimta.
Geležis reikalinga deguonies pernešimui, energijos apykaitai ir daugeliui kitų biologinių procesų. Jeigu sutrinka viena šios grandinės dalis, vien geležies vartojimo gali nepakakti.
Didelė problema – sutrikęs minėtas geležies apykaitos ratas, kai nukenčia ne tik jos pasisavinimas, bet ir transportavimas bei organizmo gebėjimas panaudoti sukauptas geležies atsargas. Jei geležies apykaita sutrikusi, vien geležies vartojimo gali nepakakti norimam rezultatui pasiekti. Tokiu atveju svarbu ne tik papildyti geležies atsargas, bet ir įvertinti priežastis, dėl kurių galėjo sutrikti jos pasisavinimas, transportavimas ar panaudojimas organizme.
Viena iš šiuo požiūriu svarbių medžiagų, padedančių reguliuoti geležies apykaitą, yra laktoferinas.
Laktoferinas – baltymas, kurį mūsų organizmas jau pažįsta
Laktoferinas yra natūralus įgimtos imuninės sistemos baltymas, sudarytas iš maždaug 700 aminorūgščių. Jo randama įvairiuose žmogaus ir kitų žinduolių biologiniuose skysčiuose – ašarose, seilėse ir gleivinių išskyrose. Ypač daug laktoferino yra priešpienyje.
Neatsitiktinai šio baltymo daugiausia aptinkama vietose, kurios pirmosios susiduria su išorės aplinka ir kur organizmui reikalinga greita apsauga.
Viena svarbiausių laktoferino savybių – gebėjimas stipriai ir grįžtamai surišti geležies jonus. Jo afinitetas geležiai yra itin didelis, todėl laktoferinas dalyvauja reguliuojant geležies prieinamumą.
Tai svarbu ir infekcijų metu. Laisva, nesurišta geležis gali būti prieinama ne tik žmogaus ląstelėms, bet ir mikroorganizmams. Laktoferinas, surišdamas geležį, gali riboti jos prieinamumą tam tikriems patogenams – su šia savybe siejama dalis jo antimikrobinio poveikio.
Tačiau geležies apykaitos kontekste mokslininkams itin įdomi dar viena laktoferino savybė – jo sąsajos su uždegiminių procesų reguliavimu.
Lėtinis uždegimas gali „užrakinti“ geležį
Geležies apykaita ir uždegimas yra glaudžiai susiję. „Nutukimas, dalis moterų ligų – tai būklės, kurioms gali būti būdingas lėtinis uždegimas. Tokiu atveju sutrinka ir geležies apykaita“, – aiškina R. Urbonienė.
Kai organizme nuolat vyksta uždegiminiai procesai, pasikeičia geležies reguliavimas: organizmas gali riboti jos patekimą į kraujotaką ir prieinamumą ląstelėms. Dėl to gali susidaryti paradoksali situacija – geležies organizme yra, tačiau ji nėra pakankamai efektyviai panaudojama.
Būtent čia laktoferino vaidmuo tampa ypač įdomus mokslui. „Kadangi pati esu mokslininkė, man labai įdomu stebėti kolegų darbus ir tai, kaip mokslinės žinios pritaikomos praktikoje“, – laidoje sako E. Kondrotienė.
Lietuvos mokslininkai, analizuodami geležies pasisavinimo ir apykaitos problemą, sukūrė liposominės geležies formulę su laktoferinu. Liposominės technologijos atveju veiklioji medžiaga įterpiama į lipidinę struktūrą. Tokios formos kuriamos siekiant gero biologinio prieinamumo ir geresnio toleravimo virškinamajame trakte. Laktoferino ir liposominės geležies derinys moksliniu požiūriu yra aktualus nagrinėjant geležies pasisavinimą ir jos apykaitą organizme.
Gydytojos žinutė moterims: kūnas kalba simptomais
Nors geležis gyvybiškai svarbi, gydytoja R. Urbonienė pabrėžia, kad vieno mikroelemento sureikšminti ir pamiršti visą likusį organizmą taip pat nereikėtų.
Svarbiausia – holistinis požiūris į žmogaus sveikatą: subalansuota mityba, pakankamas organizmui reikalingų medžiagų kiekis ir jų pasisavinimas, fizinis aktyvumas, profilaktiniai sveikatos patikrinimai bei laiku pastebėti organizmo siunčiami signalai.
„Kad ir kokia svarbi būtų viena medžiaga, man svarbus holistinis požiūris – subalansuota mityba, medžiagų pasisavinimas, laiku atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir kreipimasis į gydytoją. O jeigu atsiranda problemų, reikia ateiti ir jomis pasirūpinti. Rūpinkitės savo sveikata. Kūnas nemoka kalbėti, todėl viską išduoda per simptomus“, – pokalbį apibendrina gydytoja ginekologė Ramona Urbonienė.
Laidos „Gyvensenos paraštėse“ vedėja mokslininkė Edita Kondrotienė priduria, kad geležies tema puikiai parodo, kaip keičiasi šiuolaikinis požiūris į sveikatą: svarbu ne tik nustatyti, ko organizmui trūksta, bet ir suprasti, kodėl trūksta, kaip medžiaga pasisavinama ir ar organizmas sugeba ją panaudoti.
Todėl ir Lietuvos mokslininkų sukurta liposominės geležies su laktoferinu formulė yra įdomi ne vien kaip nauja geležies forma. Ji atspindi platesnę kryptį – siekį ne tik papildyti geležies atsargas, bet ir atsižvelgti į visą jos apykaitos grandinę: pasisavinimą, transportavimą, panaudojimą ląstelėse ir atsargų palaikymą.
O moteriai svarbiausia žinutė išlieka paprasta: nuolatinis nuovargis nėra būsena, su kuria būtina susitaikyti. Kartais organizmas taip tiesiog bando pasakyti, kad jam kažko trūksta.