Svarbu ne tik „koks mano bendras cholesterolis?“, bet ir – kuri lipidų frakcija pakitusi ir kokia mano bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika?
Cholesterolis kraujyje keliauja su lipoproteinais
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-C, angl. LDL-C) – cholesterolis, pernešamas mažo tankio lipoproteinų dalelėse. MTL yra pagrindinės aterogeninės lipoproteinų dalelės. Kai jų kraujyje yra per daug, jos gali patekti į arterijų sieneles, ten kauptis ir skatinti uždegiminius procesus bei aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Ilgainiui didėja miokardo infarkto, išeminio insulto ir periferinių arterijų ligos rizika.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL-C, angl. HDL-C) – cholesterolis, pernešamas didelio tankio lipoproteinų dalelėse. DTL-C tradiciškai vadinamas „geruoju cholesteroliu“. Tačiau vien didelė DTL-C koncentracija savaime negarantuoja apsaugos nuo aterosklerozės ir nepanaikina padidėjusio MTL bei kitų ApoB turinčių aterogeninių lipoproteinų keliamos rizikos.
Trigliceridai (TG) – svarbus energijos šaltinis. Padidėjusi jų koncentracija gali būti susijusi su nutukimu, metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, alkoholio vartojimu, kai kuriomis ligomis ar genetiniais veiksniais. Labai didelė TG koncentracija gali didinti ir ūminio pankreatito riziką.
Ką parodo lipidograma?
Pagrindinis laboratorinis tyrimas lipidų apykaitai įvertinti yra lipidograma.
Ar lipidogramą būtina atlikti nevalgius?
Nebūtinai. Remiantis Europos aterosklerozės draugijos (EAS) ir Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos (EFLM) rekomendacijomis, daugeliui pacientų rutininė lipidograma gali būti atliekama ir valgius. Įprastas maistas daugumos lipidų rodiklių koncentraciją pakeičia nedaug, todėl toks mėginys yra tinkamas pirminiam lipidų profilio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos vertinimui.
Susiję straipsniai
Lipidogramą sudarančius tyrimus nevalgius gali būti tikslinga atlikti, kuomet po valgio nustatyta trigliceridų koncentracija viršijo 5 mmol/l , esant hipertrigliceridemijai ar kitais atvejais, kai tai svarbu klinikiniam įvertinimui.
Kaip laboratorijoje nustatomas cholesterolis?
Šiuolaikinėse laboratorijose lipidų tyrimai atliekami automatizuotais biocheminiais analizatoriais. Bendras cholesterolis ir trigliceridai dažniausiai nustatomi fermentiniais metodais, DTL-C – tiesioginiu laboratoriniu metodu, o MTL-C gali būti nustatomas tiesiogiai arba apskaičiuojamas.
Specialistui: klasikinė Friedewald formulė tebėra plačiai žinoma, tačiau tam tikrose situacijose naudojami ir naujesni Martin–Hopkins ar Sampson skaičiavimo metodai. Rezultatą svarbu interpretuoti atsižvelgiant į taikytą metodą, trigliceridų koncentraciją ir klinikinę situaciją.
Ar „normalus“ MTL-C visiems vienodas?
Ne. Laboratorijos atsakyme pateikiama orientacinė riba ir konkrečiam pacientui nustatomas gydymo tikslas nėra tas pats. MTL-C norma priklauso nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Pavyzdys: MTL-C 2,5 mmol/l vienam žmogui gali būti priimtinas, tačiau pacientui po miokardo infarkto – gerokai didesnis už siektiną tikslą.
Kai įprastos lipidogramos nepakanka
Apolipoproteinas B (ApoB). Padeda įvertinti aterogeninių lipoproteinų dalelių skaičių. Ypač naudingas esant padidėjusiems trigliceridams, 2 tipo cukriniam diabetui, nutukimui, metaboliniam sindromui arba kai MTL-C ir bendra klinikinė rizika tarpusavyje nesutampa.
Lipoproteinas(a) – Lp(a). Daugiausia genetiškai nulemtas aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Šiuolaikinėse Europos rekomendacijose Lp(a) nustatymą siūloma apsvarstyti bent kartą kiekvieno suaugusiojo gyvenime.
Labai didelis MTL-C – kada įtarti paveldimą ligą?
Labai didelė MTL-C koncentracija ne visada reiškia netinkamą mitybą. Viena galimų priežasčių – šeiminė hipercholesterolemija.
– labai didelė MTL-C koncentracija, ypač nuo jauno amžiaus;
– labai padidėjęs cholesterolis artimiems giminaičiams;
– ankstyvas miokardo infarktas ar kita aterosklerozinė liga šeimoje;
– ankstyva aterosklerozinė liga pačiam pacientui.
Esant įtarimui gydytojas gali rekomenduoti išsamesnį paciento ir jo šeimos narių ištyrimą, o esant indikacijoms – genetinius tyrimus.
Padidėjusi lipidų koncentracija: ar priežastis gali būti kita liga?
Kokius tyrimus pasirinkti?
Ką svarbiausia prisiminti?
Padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia simptomų. Žmogus gali jaustis gerai, nors aterosklerozė jau progresuoja.
Vien bendro cholesterolio nepakanka. Svarbu vertinti MTL-C, DTL-C, trigliceridus ir bendrą riziką.
Vieno „normalaus“ MTL-C visiems nėra. Kuo didesnė rizika, tuo mažesnis siektinas MTL-C.
Lp(a) verta žinoti. Jo koncentraciją daugiausia lemia genetiniai veiksniai.
Labai padidėjęs cholesterolis nėra vien mitybos problema. Priežastis gali būti paveldimumas ar kita liga.
Cholesterolio skaičius – tik pradžia
Lipidograma yra paprastas kraujo tyrimas, tačiau suteikia daug informacijos apie ilgalaikę širdies ir kraujagyslių sveikatą. Svarbu ne tik nustatyti, ar cholesterolis padidėjęs, bet ir išsiaiškinti, kuri lipidų frakcija pakitusi, kodėl ji pakitusi ir ką tai reiškia konkretaus žmogaus rizikai.
Laiku atlikti laboratoriniai tyrimai ir tinkamas jų įvertinimas gali padėti nustatyti padidėjusią riziką dar iki pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligos simptomų.
NVSPL atliekami biocheminiai tyrimai, įskaitant bendrojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL), mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir trigliceridų tyrimus.
Pastaba pacientui. Laboratorinių tyrimų rezultatai turi būti vertinami kartu su sveikatos būkle ir kitais rizikos veiksniais. Tyrimų rezultatai savaime nepakeičia gydytojo konsultacijos.