Pamirškite 10 tūkstančių žingsnių: naujas tyrimas atskleidė, kas padidina ėjimo naudą sveikatai (1)

Tačiau naujas tyrimas rodo, kad mažinant mirtingumo riziką ne mažiau svarbus gali būti ir ėjimo tempas.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „British Journal of Sports Medicine“, parodė, kad žmonėms, kurie per dieną nueina mažiau nei 5 tūkstančius žingsnių, spartesnis ėjimas – daugiau nei 80 žingsnių per minutę – buvo susijęs su panašia rizika kaip ir daugiau nei 5 tūkstančius žingsnių nueinantiems žmonėms, tačiau einantiems lėčiau, maždaug 60 žingsnių per minutę tempu.

„Pagrindinė šio tyrimo žinia – elgesio lankstumas. Žingsnių tikslai nebūtinai turi būti vienodi visiems. Žmonės, kurie negali nueiti didelio atstumo ar vaikščioti greitai, vis tiek gali sumažinti riziką“, – sakė tyrimo autorius, fizinio aktyvumo, gyvensenos ir populiacijos sveikatos profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Monasho universiteto Melburne, Australijoje.

Tyrėjai išanalizavo 103 684 pacientų sveikatos duomenis, saugomus Jungtinės Karalystės biobanke. Į tyrimą jie buvo įtraukti būdami 40–69 metų. Visi dalyviai 2013–2015 metais septynias dienas iš eilės nešiojo fizinio aktyvumo stebėjimo prietaisą, kuris fiksavo nueitų žingsnių skaičių ir ėjimo intensyvumą.

Ėjimo intensyvumas buvo vertinamas pagal didžiausią 30 minučių žingsnių dažnį. Tai – vidutinis žingsnių skaičius per minutę per 30 aktyviausių, nebūtinai iš eilės einančių, dienos minučių.

Tyrėjai dalyvius stebėjo iki 2022 metų lapkričio. Vidutinis stebėjimo laikotarpis truko aštuonerius metus. Per jį buvo registruojamos visi mirties ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų atvejai.

Į galutinę analizę nebuvo įtraukti žmonės, kurių duomenų trūko, kurie anksčiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar vėžiu arba stebėjimo laikotarpiu žuvo per nelaimingus atsitikimus.

Iš viso analizuoti 64 743 žmonių duomenys vertinant bendrą mirtingumą – per stebėjimo laikotarpį mirė 1 697 dalyviai. Vertinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, analizuoti 70 075 žmonių duomenys, užfiksuotos 502 mirtys.

Mažiausia ankstyvos mirties rizika nustatyta tarp žmonių, kurie per dieną nueidavo 7 500–10 tūkstančių žingsnių. Tačiau mažiau nei 5 tūkstančius žingsnių per dieną nueinantys žmonės, jei vaikščiodavo sparčiau, turėjo mažesnę ankstyvos mirties riziką nei tie, kurie nueidavo 5–7,5 tūkstančio žingsnių, tačiau vaikščiodavo lėčiau.

„Svarbus ir nueitų žingsnių skaičius, ir ėjimo intensyvumas, o veiksmingiausias derinys yra toks, kurio žmogus gali laikytis. Mūsų tyrime 7,5–10 tūkstančių žingsnių per dieną buvo susiję su mažiausia mirties nuo bet kokios priežasties rizika ir maždaug atitiko dabartines rekomendacijas, pagrįstas žingsnių skaičiumi“, – teigė E. Stamatakis.

Kardiologas Kevinas Shahas, kuris tyrime nedalyvavo, paaiškino, kodėl didesnis fizinio aktyvumo intensyvumas gali būti susijęs su mažesne mirties rizika.

„Daugiau intensyvesnio judėjimo gali padėti sumažinti kraujospūdį, palaikyti sveiką kūno svorį, pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti bendrą kardiometabolinę riziką“, – sakė K. Shahas.

E. Stamatakis teigė, kad tyrimo rezultatai jo nenustebino.

„Šios išvados atitiko ankstesnius tyrimus, kurie pabrėžė fizinio aktyvumo intensyvumo svarbą kasdienėje veikloje. Galbūt nesitikėjome, kad stipriausia ši sąsaja bus tarp mažiausiai aktyvių suaugusiųjų – tų, kurie per dieną nueina mažiau nei 5 tūkstančius žingsnių. Taip pat nesitikėjome, kad du gana skirtingi vaikščiojimo modeliai bus susiję su panašiu rizikos lygiu.“

Ekspertai sutaria, kad ir trumpi, bet reguliariai atliekami fizinio aktyvumo epizodai gali būti naudingi sveikatai.

„Didžiausia nauda sveikatai dažnai gaunama pereinant nuo visiško neveiklumo prie bent šiokio tokio aktyvumo. Net kelios minutės judėjimo per dieną gali pradėti gerinti bendrą sveikatą ir ilgaamžiškumą. Pradėkite nuo kuklių tikslų, o tada palaipsniui didinkite aktyvumą. Laikui bėgant tokios nedidelės pastangos gali lemti reikšmingus ir ilgalaikius pokyčius“, – patarė K. Shahas.

Trumpas pasivažinėjimas dviračiu ryte, pasivaikščiojimas po vakarienės, lipimas laiptais ar kelių minučių pajudėjimas tarp susitikimų – visa tai prisideda prie bendro fizinio aktyvumo.

Svarbiausia įtraukti judėjimą į kasdienę rutiną taip, kad tai būtų įgyvendinama. Reguliarumas svarbesnis už tobulą planą.

E. Stamatakis taip pat pabrėžė nuoseklumo svarbą, vaikščiojimas turi tapti įpročiu.