Negana to, uždarius klozeto dangtį gali nepavykti visiškai išvengti patogenų „debesies“ pasklidimo.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad viešieji tualetai yra vietos, kuriose gausu įvairių mikroorganizmų.
Adelaidėje įsikūrusio Flinderso universiteto mokslininkai išanalizavo 22 tyrimus, kuriuose nagrinėti tualetuose susidarantys aerozoliai. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science of the Total Environment“.
„Sveikatos kodas“. Vos per 20 minučių galima įvertinti smegenų insulto riziką?
Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai iš vandens, naudojamo tualetui nuleisti, arba dėl klozeto užterštumo gali patekti į aerozolius. Kuo turbulentiškesnis vandens srautas, tuo daugiau dalelių pasklinda į orą.
Tarp jų aptikta ir biologinės kilmės aerozolių, galinčių pernešti įvairius patogenus, įskaitant legioneles, gripo virusus ir norovirusus. Dėl to, ar per tualeto aerozolius gali plisti COVID-19, mokslininkų išvados kol kas skiriasi.
Susiję straipsniai
Tyrėjai nustatė, kad didesnė mikroorganizmų koncentracija vandenyje ir stipresnė turbulencija nuleidžiant vandenį didina ore pakibusių dalelių kiekį. Tuo metu vonios kambario vėdinimo ir uždaryto ar atidaryto klozeto dangčio įtaka liko neaiški.
Nepaisant to, tyrimo pagrindinė autorė, doktorantė Lira Adiyani, teigė ir toliau rekomenduosianti po naudojimosi tualetu uždaryti dangtį.
„Nuleidus vandenį tualete susidaro turbulencija, dėl kurios aerozoliai gali pasklisti aplinkiniame ore. Kai kurie tyrimai parodė, kad šie aerozoliai gali pasiekti suaugusio žmogaus kvėpavimo zoną, todėl jie gali būti įkvepiami.
Kuo daugiau mikroorganizmų yra tualete, tuo daugiau biologinės kilmės aerozolių gali pasklisti. Todėl naudojant didesnį vandens kiekį paprastai susidaro daugiau aerozolių“, – sakė ji.
Pasak L. Adiyani, remiantis turimais įrodymais, klozeto dangtį vis tiek verta uždaryti kaip atsargumo priemonę, nors tai „neduoda garantijos dėl aerozolių patekimo į aplinką sustabdymo“.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad patalpų aerozolių poveikis, nepaisant galimos infekcijų rizikos, iki šiol buvo tiriamas nepakankamai. Pasak jų, tai turi svarbių pasekmių vertinant riziką, projektuojant pastatus ir užkertant kelią infekcijoms, ypač didėjant vandens išteklių trūkumo ir naujų infekcinių ligų grėsmei.
„Patalpų aerozoliai daro įtaką oro kokybei ir žmonių sveikatai, nes dėl mažo dydžio įkvėptos dalelės gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus ir taip sudaryti tiesioginį sąlyčio su organizmu kelią“, – rašoma tyrime.
Viena iš tyrimo bendraautorių, aplinkos sveikatos profesorė Harriet Whiley, teigė, kad žmonėms savo namuose dėl to nerimauti nereikėtų, nebent kartu gyvena žmogus, kurio imuninė sistema nusilpusi.
Pasak jos, mokslininkai siekia gero projektavimo sprendimais apsaugoti pažeidžiamiausius žmones, ypač ligoninėse ir slaugos įstaigose.
Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria ir vadinamiesiems oportunistiniams patogenams, kurių gali būti vandenyje, ypač pakartotinai naudojamame arba lietaus vandenyje.
„Sveikiems žmonėms jie nepakenkia. Tačiau jei jūsų imuninė sistema nusilpusi, galite sunkiai susirgti, o liga gali būti mirtina“, – sakė H. Whiley.
Anot jos, svarbiausia būtų užtikrinti, kad vanduo tualete būtų nuleidžiamas efektyviai, tačiau tam būtų sunaudojama mažiau vandens ir susidarytų mažesnė turbulencija.
Mikroorganizmų pavojus slypi ne tik tualete Bondo ir Murdocho universitetų molekulinės genetikos docentas dr. Lotti Tajouri tyrime nedalyvavo, tačiau įspėjo, kad vonios kambariuose tykantys pavojai neapsiriboja vien tualetu.
Jo paties tyrimai daugiausia susiję su viešaisiais tualetais ir mobiliųjų telefonų naudojimu juose.
„Vos įėję į tualetą priimkite tiesą, kad viskas yra užteršta“, – sakė jis.
Pasak jo, mikroorganizmų bus ant durų, taip pat ant grindų, todėl ant jų niekada nereikėtų dėti jokių daiktų. Vėliau žmogus gali paliesti klozeto dangtį ir nuleisti vandenį – nesvarbu, dangtis tuo metu uždarytas ar atidarytas.
Jei dangtis pakeltas, susidaro vadinamasis „debesies“ efektas – į orą tarsi „sprogimo“ metu pasklinda aerozoliai, kurie gali tiesiogiai patekti ant žmogaus.
Uždarius dangtį prieš nuleidžiant vandenį galima sumažinti sąlytį su šiuo aerozolių debesiu. Tačiau, priklausomai nuo tualeto švaros, ankstesni lankytojai mikroorganizmų galėjo palikti ant beveik visų paviršių.
„Ant lubų, sienų, grindų“, – vardijo L. Tajouri.
Po to žmogus vėl paliečia tualeto duris ir, tikėtina, nusiplauna rankas. Tačiau vėliau jis tikriausiai dar kartą palies čiaupą, plaukų džiovintuvas gali paskleisti mikroorganizmus po aplinką, tada paliečiamos išėjimo durys ir galiausiai – telefonas.
„Tyrimai rodo, kad tualete mobiliuosius telefonus naudoja nuo 50 iki 80 proc. žmonių. Jaunesnės kartos atstovų – beveik 100 procentų. Jie savo telefonus ir pirštus užteršia fekaliniais mikroorganizmais – salmonelėmis, kampilobakterijomis ir įvairiausiomis bakterijomis bei virusais.
Kuo mažiau liečiate aplinkinius paviršius, tuo geriau“, – sakė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.