Pagrindinis poveikis – autonominės nervų sistemos stabilizavimas
Žinoma, kad nerimo metu „vadeles perima“ simpatinė nervų sistema, dar vadinama „fight or flight“ būsena. Tyrimai rodo, kad ritmingas ėjimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir taip ją subalansuoti. Tikėtinas poveikis įtampą jaučiančiam asmeniui tikrai labai naudingas – mažėja nerimas, nes lėtėja širdies susitraukimų dažnis, lengvėja raumenų įtampa, nusiraminama. Pastovus tempas padeda sukurti saugumo jausmą.
Ritmas padeda sinchronizuoti neuronų veiklą
Susiję straipsniai
Duomenys rodo, kad tokie pasikartojantys judesiai, kai žingsnis kaire, o tuomet – dešine pėda ir taip toliau, ir taip toliau, sukuria ritmą, kuris padeda sinchronizuoti/ subalansuoti smegenų aktyvumą bei sumažinti chaotišką ir sunkiai valdomą minčių srautą. Teigiama, kad būtent ritminė stimuliacija gali padėti sumažinti jaučiamą stresą.
Kortizolio „deginimas“
Jau žinoma, kad vidutinio intensyvumo vaikščiojimas padeda sumažinti kortizolio lygį organizme, todėl mažėja ir viduje jaučiama įtampa, ir patys nerimo simptomai, tarkime, raumenų įsitempimas, jaučiamas širdies plakimas, regėjimo pokyčiai ir prakaitavimas.
Ritmiškas ėjimas padeda sureguliuoti kvėpavimą
Tarp ėjimo ritmo ir kvėpavimo dažnio atsiranda natūrali sinchronizacija, pavyzdžiui, asmuo atlieka keturis žingsnius įkvėpdamas ir keturis žingsnius – iškvėpdamas. Duomenys rodo, kad tokia judėjimo ir kvėpavimo sinchronizacija aktyvina nervą klajoklį, kuris atsakingas už nusiraminimo procesus. Norint pasiekti didesnio raminamojo efekto, reikėtų pasistengti, kad iškvėpimas būtų ilgesnis nei įkvėpimas. Nors iš pradžių tai gali atrodyti sudėtinga, bet netrukus galima įgusti ir gauti puikių nusiraminimo rezultatų.
Katastrofizacijos ir ruminacijos procesų slopinimas
Nerimas priverčia aktyviai analizuoti ir „kramtyti“ pasikartojančias mintis, pernelyg katastrofizuoti įvykius. Tuo tarpu ritmingas vaikščiojimas sumažina varginančią tam tikrų smegenų sričių perkrovą, leidžia užsiimti tik minčių stebėjimu arba visai jas „nustumti“. Daug vaikščiojantys ir nerimą jaučiantys asmenys pastebi, kad būtent ritminga fizinė veikla dažnai duoda „nušvitimą“, kai mintys, atrodo, susidėlioja pačios. Negana to, vaikščiojimas padeda įsižeminti – geriau jaučiamas pėdų kontaktas su žeme, aplinkui akyliau pastebimi vaizdai ir ryškiau girdimi garsai. Kūno judėjimas taip pat padeda „nutolti“ nuo varginančių minčių ir veiksmingiau sugrąžinti į dabartį.
Esmė – visai paprasta
Taigi jei norima veiksmingiau suvaldyti nerimą, tuomet vaikščioti tikrai labai naudinga, bet būtent ritmas – labai svarbus, nes jis sukuria saugumo pojūtį smegenims. Duomenys rodo, kad chaotiškumas judėjime tokio puikaus efekto neduoda.
Maksimalaus efekto pasiekiama ritmingai einant vidutiniu tempu. Pirmųjų rezultatų galima sulaukti per dvidešimt minučių, bet geriausia ritmingai vaikščioti bent iki 45 min. ir įkvėpti per keturis žingsnius, o iškvėpti – per šešis. Jei toks protokolas netinkamas, būtina stengtis bent jau kvėpuoti reguliariai. Pasivaikščiojimas gamtoje be miesto dirgiklių – veiksmingesnis.
Dar vienas natūralus būdas mažinti lengvą nerimą
LILANDOR yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, skirtas lengvam nerimui malšinti ir miego kokybei pagerinti. Šis vaistinis preparatas vartojamas pagal nurodytas indikacijas, pagrįstas išimtinai ilgalaikio vartojimo patyrimu. Visada būtina vartoti šį vaistą tiksliai kaip aprašyta jo pakuotės lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas.
Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką, nes neteisingai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Rekomenduojama dozė yra: suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams – viena minkštoji kapsulė vieną kartą per parą. Minkštąją kapsulę reikia nuryti nesukramtytą užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu (geriausia stikline vandens). Jeigu simptomai išlieka po vaisto vartojimo dvi savaites, reikia kreiptis į gydytoją arba kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.