Griežtai kalbant, vitaminas D net nėra klasikinis vitaminas, rašo „Active Beauty“. Tai prohormonas – hormono pirmtakas, kuris organizme virpsta aktyviu steroidiniu hormonu – kalcitrioliu.
Kodėl mums reikalingas vitaminas D
Steroidiniai hormonai gali tiesiogiai patekti į kūno ląsteles ir ten jungtis prie receptorių. Kaip tarpininkai, jie perduoda svarbią informaciją tarp audinių.
„Sveikatos kodas“. Mažakraujystė
„Vitaminas D atlieka labai svarbų vaidmenį kalcio apykaitoje, – aiškina dr. K. Amrein. – Jis kontroliuoja kalcio įsisavinimą žarnyne ir jo pasišalinimą per inkstus.“
Ypač moterims menopauzės laikotarpiu kyla didelė osteoporozės rizika, todėl jos turėtų skirti ypatingą dėmesį kaulų sveikatai. Atitinkamai vaikams kraštutinis vitamino D trūkumas gali sukelti net augančių kaulų deformacijas – rachitą.
Susiję straipsniai
Taip pat egzistuoja svarbus ryšys tarp imuninės sistemos ir vitamino D.
Kartu su omega-3 riebalų rūgštimis vitaminas D atlieka apsauginį vaidmenį prieš autoimuninių ligų vystymąsi.
Ar vitaminas D padeda išvengti onkologinių ligų ir diabeto
Duomenų apie tai, kad vitaminas D užkirstų kelią vėžio atsiradimui, nepakanka. Tačiau tyrimai rodo: jei žmogus jau serga onkologine liga, vartojant vitaminą D mirtingumo rizika būna 10–15 proc. mažesnė.
Be to, vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį cukraus ir riebalų apykaitoje, nes daro tiesioginį poveikį natūraliam insulino gaminimuisi, išsiskyrimui bei įsisavinimui.
Vitamino D trūkumas gali padidinti atsparumą insulinui, 1-ojo ir 2-ojo tipo diabeto riziką.
Remiantis turimais duomenimis, vitamino D vartojimas leidžia sumažinti diabeto riziką 18 proc., o pacientams suteikia gerokai didesnius šansus iš ikidiabetinės būsenos grįžti prie normalios cukraus apykaitos.
Kaip gauname vitaminą D ir kaip atpažinti jo trūkumą
Veikiant pakankamam saulės šviesos kiekiui (ypač UV-B spinduliams), vitaminas D gaminasi tiesiogiai organizme.
Jo taip pat galima gauti su maistu (riebiomis jūros žuvimis, saulėje džiovintais grybais, kiaušiniais), tačiau įprastoje mityboje tai sudaro tik labai nedidelę dalį.
Mūsų platumose dėl klimato sąlygų neįmanoma ištisus metus pagaminti pakankamai vitamino D vien iš saulės.
Kai trūkumas itin didelis, gali pasireikšti nespecifinis nuovargis ir raumenų skausmai, tačiau dažniausiai vitamino D trūkumas išvis nejaučiamas.
Vienintelis tikslus būdas jį nustatyti – kraujo tyrimas (matuojama kalcidiolio koncentracija, kuri idealiai turėtų siekti nuo 40 iki 90 ng/ml).
Kam būtina vartoti vitaminą D: 5 rizikos grupės
Atsižvelgiant į vitamino D trūkumo riziką, išskiriamos šios pagrindinės grupės, kurioms, bent jau žiemos mėnesiais, vertėtų papildomai vartoti šį vitaminą:
– Dirbantys pamaininį darbą ir retai būnantys saulėje (taip pat tie, kurie dėl įvairių ar religinių priežasčių dengia visą kūno odą).
– Tamsesnio odos tono žmonės, kadangi jų oda nėra tokia jautri UV spinduliams.
– Nėščiosios ir vyresnio amžiaus žmonės.
– Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, Krono liga ar opiniu kolitu, kurie sutrikdo medžiagų įsisavinimą).
– Kūdikiai ir vaikai (rachito profilaktikai).
Kokie preparatai rekomenduojami ir ar įmanoma perdozuoti
Ekspertė rekomenduoja kokybiškus vitamino D preparatus, kuriuos paskiria gydytojas.
Geresni preparatai savo sudėtyje jau turi riebalų, todėl geresniam įsisavinimui nereikia papildomai nuryti šaukšto aliejaus. Mažesnės kasdienės dozės apskritai yra geriau nei didelės vienkartinės dozės.
Kadangi vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje, egzistuoja perdozavimo (intoksikacijos) rizika, nors ji ir labai nedidelė.
Lengvo perdozavimo atveju gali kilti pykinimas, apetito stoka, pilvo spazmai ir vėmimas, o kraštutiniais atvejais – sutrikti sąmonė.
Todėl svarbu nevartoti preparatų savarankiškai, neatlikus kraujo tyrimo ir nežinant tikslaus savo vitamino D lygio.
Šaltinis: UNIAN