Norite išvengti vidurių užkietėjimo? Gydytojai atsakė, kada gerti kavą

„Rytas iš tiesų yra optimalus metas gerti kavą, jei norite paskatinti tuštinimąsi“, – sako gastroenterologas Rosario Ligresti.

Nėra tikslios valandos, kurią išgėrus kavos būtinai norėsis į tualetą, tačiau tyrimai ir specialistai sutaria – tinkamiausias metas yra rytas. Tuomet kava veikia kartu su natūraliais organizmo ritmais.

„Tai išnaudoja natūralų cirkadinį ritmą, nes pirmosiomis valandomis po pabudimo storoji žarna yra aktyviausia ir pasiruošusi pasišalinti turiniui“, – aiškina R. Ligresti.

Cirkadinis ritmas – tai vidinis organizmo laikrodis, reguliuojantis ne tik miego ir budrumo ciklą, bet ir virškinimo sistemos veiklą. Storosios žarnos susitraukimai rytais sustiprėja, o vakare sulėtėja.

„Geriama šiuo metu kava tampa papildomu stipriu dirgikliu ir veikia kartu su natūraliais organizmo procesais“, – priduria gydytojas.

Kava taip pat suaktyvina vadinamąjį gastrokolinį refleksą. Tai natūralus organizmo mechanizmas, kai valgymas ar gėrimas sukelia žarnyno susitraukimų bangą ir padeda turiniui judėti tiesiosios žarnos link. Rytais šis refleksas būna ypač stiprus.

Todėl dar didesnio poveikio galima sulaukti kavą geriant kartu su pusryčiais. Jei vien kavos nepakanka, verta ją išgerti valgant.

Vis dėlto gastroenterologas Kiran Sachdev nerekomenduoja kavos gerti tuščiu skrandžiu, ypač žmonėms, kuriems ji sukelia refliuksą, pilvo pūtimą ar viduriavimą. Tokiu atveju kavą geriau gerti valgant arba iškart po valgio.

Be to, reguliarus rytinis kavos gėrimas gali padėti sureguliuoti ir tuštinimąsi.

„Žarnynas geriausiai reaguoja į rutiną, todėl ryte skirkite laiko kavai ir tuštinimuisi – taip poveikis gali būti didžiausias“, – sako dietistė Amanda Sauceda.

Dar viena priežastis kavą gerti pirmoje dienos pusėje – miegas. Vėliau išgertas kofeinas gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir apsunkinti užmigimą.

Kofeinas yra stimuliuojanti medžiaga. Jis ne tik suaktyvina centrinę nervų sistemą, bet ir skatina žarnyno raumenų susitraukimus, todėl turinys greičiau juda virškinamuoju traktu.

Kofeino turinti kava storosios žarnos veiklą gali skatinti dar stipriau nei kava be kofeino. Tyrimai rodo, kad ji storosios žarnos stimuliaciją padidina beveik 25 proc., palyginti su kava be kofeino, ir apie 60 proc., palyginti su vandeniu.

Tačiau kofeinas nėra vienintelis veiksnys. Tiek įprasta, tiek kava be kofeino skatina skrandžio rūgšties gamybą. Tai gali paskatinti virškinimo sistemos hormonų, tokių kaip gastrinas, motilinas ir cholecistokininas, išsiskyrimą. Jie taip pat prisideda prie žarnyno judesių.

Kavoje yra ir kitų junginių, galinčių skatinti žarnyno veiklą. Tarp jų – chlorogeno rūgštys ir melanoidinai, kurie tiesiogiai gali aktyvinti storosios žarnos motoriką.

Norint susiformuoti sveiką kavos gėrimo įprotį, svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus: kiek kavos geriama, kas į ją dedama ir kuriuo metu ji geriama.

Daugumai sveikų suaugusiųjų rekomenduojama neviršyti 400 miligramų kofeino per dieną – tai prilygsta maždaug keturiems puodeliams kavos. Jei išgėrus kavos ima drebėti rankos, jaučiamas nerimas ar sutrinka miegas, tai gali reikšti, kad kofeino vartojama per daug arba organizmas jam jautrus.

Kofeinas įsisavinamas greitai ir didžiausią koncentraciją kraujyje pasiekia maždaug po 30 minučių, tačiau jo pusinės eliminacijos laikas siekia nuo trijų iki penkių valandų. Vadinasi, kofeinas organizme gali išlikti dar ilgai po kavos puodelio.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kuo gardinama kava. Cukrus, sirupai ir saldinti kavos priedai gali greitai padidinti suvartojamų kalorijų ir pridėtinio cukraus kiekį. Todėl jų reikėtų vartoti saikingai.

Ne vien kava gali paskatinti žarnyno veiklą. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kasdienius įpročius.

Valgykite daugiau skaidulų. Jos didina išmatų tūrį ir padeda išlaikyti jas minkštesnes, todėl tuštintis tampa lengviau. Skaidulų gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo produktuose, pupelėse, lęšiuose, riešutuose ir sėklose.

Gerkite pakankamai vandens. Kava neturėtų tapti vieninteliu per dieną vartojamu gėrimu. Pakankamas skysčių kiekis padeda išmatoms išlikti minkštesnėms ir palengvina tuštinimąsi.

Daugiau judėkite. Vaikščiojimas gali padėti virškinimui ir paskatinti žarnyno veiklą. „Galvokite apie judėjimą kaip apie treniruotę žarnynui – jis gali paskatinti tuštinimąsi ir kartu yra naudingas virškinimui“, – sako A. Sauceda.

Laikykitės režimo. Pastovus valgymo ir kėlimosi laikas padeda reguliuoti vidinį organizmo laikrodį, todėl tuštinimasis gali tapti reguliaresnis.

Įtraukite daugiau probiotikų. Jogurtai su gyvosiomis bakterijų kultūromis, kefyras ir fermentuoti produktai, tokie kaip rauginti kopūstai ar kimči, gali būti naudingi žarnyno sveikatai.