Kam cholesterolio rodiklius reikėtų stebėti atidžiau?
Pasak vaistininkės, cholesterolio kiekį verta žinoti ir nejaučiant jokių simptomų, ypač turint papildomų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Cholesterolio kiekį turėtų išsitirti žmonės, kurių šeimoje yra buvę širdies ligų. Taip pat tie, kurie turi gretutinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Ypatingą dėmesį cholesterolio kiekiui derėtų skirti asmenims, kurių kūno masės indeksas yra padidėjęs“, – sako T. Gečienė.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Sveikiems suaugusiesiems cholesterolio tyrimą – lipidogramą – rekomenduojama atlikti periodiškai kas 4–6 metus, o tyrimų dažnumas priklauso nuo amžiaus, lyties ir bendros sveikatos būklės.
Su pakitusiais cholesterolio rodikliais susiduria vis jaunesni
Cholesterolio rodikliams įtakos gali turėti ne tik genetika, bet ir kasdieniai įpročiai – mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas.
„Nors įtakos turi ir genetika, kasdienis elgesys tiesiogiai lemia tai, kaip organizmas sintetina ir šalina riebalus. Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų nereikėtų imtis drastiškų priemonių, pokyčius rekomenduojama daryti palaipsniui“, – sako vaistininkė.
Susiję straipsniai
T. Gečienė atkreipia dėmesį, kad su pakitusiais cholesterolio rodikliais gali susidurti ir jaunesni žmonės. Tam įtakos gali turėti mažas fizinis aktyvumas, lėtinis stresas, perdirbto maisto gausi mityba ir genetinis polinkis.
Paskirtų vaistų savavališkai nutraukti negalima
Vien gyvensenos pokyčių cholesterolio kontrolei ne visada pakanka. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar genetinį polinkį.
„Jei gydytojas paskyrė vartoti vaistus, jų savo nuožiūra nutraukti griežtai negalima. Nutraukti ar koreguoti dozę gali tik jus prižiūrintis gydytojas. Būna atvejų, kai pakeitus gyvenimo būdo įpročius gydytojas gali koreguoti vaistų dozę“, – pabrėžia ji.
Ką svarbu žinoti renkantis maisto papildus?
Pasak T. Gečienės. vaistinėse cholesterolio kontrolei žmonės dažniausiai domisi papildais su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais, omega-3 riebalų rūgštimis, berberinu, augaliniais steroliais ir maistinėmis skaidulomis.
„Kai kurie papildai gali prisidėti prie cholesterolio gamybos kepenyse slopinimo, kiti padėti blokuoti jo pasisavinimą žarnyne, o treti tiesiog padėti palaikyti normalią bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – pasakoja vaistininkė.
Renkantis preparatus verta atkreipti dėmesį ir į konkrečių veikliųjų medžiagų kiekį.
„Dažniausiai papilduose yra sutinkamas monakolinas K. Pagal Europos Sąjungos reglamentus, paros dozėje monakolino K kiekis turi būti mažesnis nei 3 mg. Jis veikia kaip statinas, todėl gali turėti panašų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali atsirasti raumenų skausmai“, – sako T. Gečienė.