Kava gali turėti netikėtą poveikį organizmui: svarbu net tai, kada ją geriate

Supratus, kokį poveikį kava daro organizmui, galima pakoreguoti kasdienius įpročius ir taip padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje visą dieną, praneša naujienų portalas „Health“.

Kavos poveikį cukraus kiekiui kraujyje iš dalies lemia joje esantis kofeinas, leidiniui „Health“ aiškino licencijuota dietologė Catherine Metzgar, vadovaujanti konsultavimo veiklai „Virta Health“.

Kofeinas sužadina organizmo reakciją į stresą – suaktyvina nervų sistemą ir skatina išsiskirti streso hormonus. Jie paskatina kepenis į kraują išleisti sukauptą gliukozę, todėl cukraus kiekis gali laikinai padidėti.

Be to, kofeinas gali sumažinti ląstelių jautrumą insulinui – hormonui, padedančiam gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles. Dėl to organizmas cukrų panaudoja ne taip efektyviai, o jo koncentracija kraujyje gali išlikti didesnė, leidiniui „Health“ teigė prevencinės kardiologijos mitybos specialistė, licencijuota dietologė Michelle Routhenstein.

Berlyne dirbanti endokrinologė dr. Dorothea Schlesinger, besispecializuojanti medžiagų apykaitos ir hormonų veiklos srityje, teigė, kad trumpalaikiai gliukozės ir insulino kiekio pokyčiai ryškiausiai pasireiškia tiems, kurie kavą geria retai arba nereguliariai.

Vis dėlto nuolat kavą geriantiems žmonėms ilgalaikis jos poveikis gliukozės kiekiui kraujyje gali būti palankus. Pasak endokrinologės D. Schlesinger, tai gali būti susiję su didesniu organizmo jautrumu insulinui, oksidacinio streso reguliavimu ir kavoje esančių biologiškai aktyvių polifenolių poveikiu.

Kavos poveikį cukraus kiekiui kraujyje lemia ne vien kofeinas – svarbu ir tai, kaip bei kada ją geriame. Dietologė leidiniui „Health“ Catherine Metzgar išskyrė kelis veiksnius, galinčius turėti įtakos gliukozės koncentracijai kraujyje.

Kavos priedai. Cukrus, aromatizuoti sirupai ir saldinti grietinėlės milteliai padidina gėrimo angliavandenių ir kalorijų kiekį. Išgeriant kelis tokius puodelius per dieną, poveikis gali būti dar ryškesnis, teigė C. Metzgar.

Kada geriama kava. Pasak endokrinologės Dorothea Schlesinger, organizmo cirkadinis ritmas ir kortizolio lygis gali keisti kavos poveikį medžiagų apykaitai. Kai kuriems žmonėms kavos gėrimas vėliau dieną gali lemti ryškesnius gliukozės svyravimus nei ryte, tačiau individualios reakcijos skiriasi.

Kava tuščiu skrandžiu. Dietologė Michelle Routhenstein aiškino, kad rytinė kava nevalgius gali paveikti gliukozės kiekį dėl natūraliai ryte padidėjusio kortizolio ir kofeino poveikio. Kita vertus, kavos gėrimas po pusryčių kai kuriems žmonėms gali lemti švelnesnę gliukozės reakciją.

Individualus jautrumas kofeinui. Genetika, jautrumas kofeinui, miego kokybė, patiriamas stresas ir gyvenimo būdas taip pat lemia, kaip organizmas reaguoja į kavą, pabrėžė C. Metzgar. Todėl tas pats gėrimas skirtingiems žmonėms gali turėti nevienodą poveikį.

Daugumai sveikų žmonių nedideli, trumpalaikiai gliukozės kiekio svyravimai po kavos nėra priežastis visiškai atsisakyti šio gėrimo.

M. Routhenstein teigimu, dauguma žmonių paprastai gerai toleruoja vieną ar du standartinius kavos puodelius per dieną – maždaug 230–470 ml. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į bendrą suvartojamo kofeino kiekį, kavos priedus ir mitybą.

Daugiau dėmesio kavos poveikiui turėtų skirti žmonės, kuriems diagnozuotas prediabetas arba diabetas. Jiems kofeino sukelti gliukozės svyravimai gali apsunkinti cukraus kiekio kontrolę, todėl verta stebėti individualią reakciją ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Endokrinologė D. Schlesinger taip pat atkreipė dėmesį, kad trumpalaikiai gliukozės pokyčiai nebūtinai reiškia ilgalaikę žalą. Tad sprendžiant, ar keisti kavos gėrimo įpročius, svarbu vertinti ne tik vieną gliukozės matavimą, bet ir bendrą sveikatos būklę, mitybą bei organizmo reakciją į kofeiną.