Nėra universalios dietos nuo Alzheimerio ligos: mokslininkai įvardijo, į ką svarbu atsižvelgti

Ankstesni tyrimai siejo tam tikrus mitybos modelius, tokius kaip Viduržemio jūros, DASH (mitybos principai hipertenzijai kontroliuoti), MIND (Viduržemio jūros ir DASH dietų derinys, skirtas neurodegeneracinių ligų rizikai mažinti) bei sveika augalinė mityba, su mažesne Alzheimerio ligos rizika.

„Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, o sergančių žmonių visame pasaulyje daugėja“, – „Medical News Today“ sakė Australijos Bond universiteto Duomenų analizės centro statistikos profesorius Kuldeepas Kumaras.

„Tačiau ši liga yra susijusi ir su genetika, o rizikos veiksnius galima keisti. Mityba yra vienas dažniausių keičiamų rizikos veiksnių, ji įvairiais biologiniais mechanizmais veikia kognityvinę sveikatą“, – teigė K. Kumaras.

Jis yra pagrindinis naujos apžvalgos, paskelbtos žurnale „Frontiers in Nutrition“, autorius. Joje nustatyta, kad norint pasirinkti mitybą, padedančią išvengti Alzheimerio ligos, neužtenka vien atkreipti dėmesį į tai, kokius produktus valgome.

Apžvalgos autoriai teigia, kad konkrečios dietos veiksmingumas mažinant Alzheimerio ligos riziką gali priklausyti nuo biologinių mechanizmų, pavyzdžiui, nervų sistemos uždegimo ir oksidacinio streso, taip pat nuo žmogaus genetikos, lyties ir amžiaus.

Tyrėjai išanalizavo turimus duomenis apie tai, kaip skirtingi mitybos modeliai veikia svarbius biologinius mechanizmus – medžiagas ar organizmo sistemas, darančias įtaką skirtingų jo dalių tarpusavio komunikacijai.

Tarp jų:

– kraujo ir smegenų barjero veiklos sutrikimai;

– žarnyno ir smegenų ašies veiklos sutrikimai;

– hiperhomocisteinemija – neįprastai didelis aminorūgšties homocisteino kiekis kraujyje;

– atsparumas insulinui;

– nervų sistemos uždegimas;

– oksidacinis stresas.

Mokslininkai taip pat vertino, kaip šį poveikį gali keisti įvairūs veiksniai:

– amžius;

– APOE4 genotipas;

– biologinė lytis;

– ligos stadija;

– fizinis aktyvumas;

– socialinė ir ekonominė padėtis.

Remdamiesi gautais rezultatais, apžvalgos autoriai siūlo vertinti tiek biologinius mechanizmus, tiek individualias žmogaus savybes, kad būtų galima nustatyti, koks mitybos modelis konkrečiam žmogui geriausiai padėtų sumažinti Alzheimerio ligos riziką.

Pavyzdžiui, genetiniai veiksniai gali daryti įtaką mitybos poveikiui kognityvinėms funkcijoms. Todėl žmonės, turintys APOE4 geną, siejamą su didesne Alzheimerio ligos rizika, į tam tikrą mitybą gali reaguoti kitaip nei jo neturintys žmonės.

K. Kumaro teigimu, apžvalgos rezultatai svarbūs tuo, kad parodo, jog kalbant apie mitybą nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Nustatyti, kokia dieta konkrečiam žmogui būtų tinkamiausia, greičiausiai nebus paprasta.

„Turimi duomenys neleidžia teigti, kad egzistuoja vienas mitybos modelis, tinkantis visiems“, – sakė jis.

„Mityba gali turėti įtakos Alzheimerio ligai ir jos progresavimui. Norint užkirsti jai kelią, tai turėtų būti nuodugniai įvertinta ir reikėtų kurti labiau individualizuotus sprendimus“, – teigė K. Kumaras.

Gydytojas Dungas Trinhas teigė, kad tyrimas pateikia naudingą požiūrį į mitybos ir Alzheimerio ligos ryšį, leidžiantį atsitraukti nuo pernelyg supaprastintos minties, jog egzistuoja „geriausias produktas“ ar „geriausia dieta“, tinkanti visiems.

Kartu gydytojas ragino nepamiršti, kad tai yra jau atliktų tyrimų apžvalga, o ne naujas atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, įrodantis, kad konkreti dieta apsaugo nuo Alzheimerio ligos.

„Džiugina tai, kad mityba yra keičiamas rizikos veiksnys ir gali būti viena svarbi platesnės prevencijos strategijos dalių. Tačiau ją reikėtų vertinti kartu su fiziniu aktyvumu, kraujospūdžio kontrole, diabeto valdymu, miegu ir kitais gyvensenos veiksniais“, – sakė D. Trinhas.

Mitybos specialistė Meridan Zerner teigė, kad apžvalga dar kartą patvirtina, jog kognityvinei sveikatai įtakos turi daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.

„Žinome, kad tam tikri Viduržemio jūros, MIND ir DASH dietų principai gali pagerinti kraujagyslių būklę, sumažinti uždegimą ir padėti kontroliuoti atsparumą insulinui“, – paaiškino M. Zerner.

„Tai savo ruožtu gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką. Tačiau tai nėra vienas jungiklis, kurį būtų galima tiesiog įjungti arba išjungti ir tikėtis nuspėjamo rezultato. Esu turėjusi pacientų, kurie laikėsi nepriekaištingos Viduržemio jūros dietos, tačiau vis tiek susidūrė su kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Kiti, kurie maitinosi įprastai, pasiekė geresnių rezultatų, nei tikėtasi. Individualūs skirtumai yra neišvengiami“, – sakė M. Zerner.

Atsižvelgdami į visus šiuos biologinius ir individualius veiksnius, ekspertai pateikė patarimų, kaip pasirinkti sveikos mitybos modelį, kuris galėtų padėti sumažinti Alzheimerio ligos riziką.

D. Trinhas daugumai žmonių patarė pernelyg nesukti galvos renkantis tarp Viduržemio jūros, MIND ir DASH dietų, nes jų principai iš esmės labai panašūs.

„Visos šios dietos paprastai akcentuoja daržoves, vaisius, viso grūdo produktus, ankštinius augalus, riešutus ir sveikesnius riebalus, kartu ribojant stipriai perdirbtą maistą, per didelį sočiųjų riebalų kiekį ir rafinuotus angliavandenius“, – paaiškino jis.

Nors vienos „geriausios“ dietos, kurią būtų galima pasirinkti visiems, nėra, M. Zerner teigė, kad atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją galima išbandyti tinkamiausią mitybos modelį.

„Pavyzdžiui, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, DASH dietos principai, susiję su natrio ir kalio kiekiu, tiesiogiai veiks šį kraujagyslių sistemos rizikos veiksnį. Jei žmogus turi atsparumą insulinui ar metabolinį sindromą, labiau skaidulomis paremta ir uždegimą mažinanti Viduržemio jūros dieta gali būti tinkamesnė“, – sakė ji.

Pasak M. Zerner, renkantis mitybą svarbu atsižvelgti ir į tai, ar jos bus įmanoma laikytis ilgą laiką.

„Geriausia dieta yra ta, kurios žmogus iš tikrųjų gali laikytis daug metų“, – teigė ji.

M. Zerner taip pat rekomendavo kreiptis į dietologą ar mitybos specialistą, kuris padėtų pritaikyti pagrindinius sveikos mitybos principus – valgyti daugiau augalinio maisto ir sveikųjų riebalų, mažinti itin perdirbtų produktų kiekį – prie žmogaus įprastos ir kultūriškai artimos mitybos, užuot verčiant laikytis vieno griežto modelio.