Dvi savaites negėrė kavos: organizme įvyko kai kas netikėto (2)

Tyrėjai analizavo dalyvių žarnyno bakterijas, medžiagų apykaitos produktus, nuotaiką, patiriamą stresą, budrumą, mokymosi gebėjimus ir atmintį.

Pirmiausia reguliariai kavą geriantys dalyviai turėjo dvi savaites jos visiškai atsisakyti. Šiuo laikotarpiu mokslininkai stebėjo organizmo ir elgsenos pokyčius.

Vėliau kava grįžo į tyrimo dalyvių kasdienybę, tačiau jiems nebuvo pasakyta, ar geria įprastą kavą su kofeinu, ar kavą be kofeino.

Labiausiai pastebimi pokyčiai atsisakius kavos buvo susiję su žarnynu.

Reguliariai kavą vartojusių žmonių žarnyne gerokai pakito metabolitų – nedidelių cheminių junginių, susidarančių arba pakintančių vykstant medžiagų apykaitai, – sudėtis. Šie pokyčiai buvo ryškūs, palyginti su žmonėmis, kurie kavos įprastai negerdavo.

Dalyviams vėl pradėjus gerti kavą, tiek įprastą, tiek be kofeino, sumažėjo jų subjektyviai patiriamas stresas, depresijos simptomų vertinimo balai ir impulsyvumas.

Kadangi teigiami pokyčiai buvo pastebėti abiejose grupėse, mokslininkai mano, kad juos galėjo lemti ne vien kofeinas.

Tyrėjai taip pat nustatė tam tikrų žarnyno bakterijų sudėties skirtumų.

Kavą geriančių žmonių žarnyne buvo daugiau Eggerthella genties bakterijų, kurios, kaip manoma, gali prisidėti prie rūgščių išsiskyrimo skrandyje ir žarnyne, taip pat Cryptobacterium curtum bakterijų, galinčių dalyvauti tulžies rūgščių gamyboje.

Abu šie procesai potencialiai gali prisidėti prie tokios žarnyno aplinkos susidarymo, kurioje kai kurioms kenksmingoms bakterijoms būtų sunkiau daugintis, o infekcijoms – įsitvirtinti.

Kavą vartojusių dalyvių žarnyne taip pat nustatyta daugiau Firmicutes grupei priklausančių bakterijų. Ankstesniuose tyrimuose šie mikroorganizmai buvo siejami su teigiamomis moterų emocijomis.

Tyrime nedalyvavusi šeimos gydytoja Kelly Brown paaiškino, kad kavos poveikį žarnynui ir psichologinei savijautai gali lemti keli biologiniai mechanizmai.

„Žarnynas ir smegenys tarpusavyje sąveikauja įvairiais būdais – per nervų sistemą, imuninės sistemos signalus, uždegiminius procesus ir žarnyno bakterijų gaminamus metabolitus. Kavoje yra junginių, kuriuos gali skaidyti mūsų žarnyno mikroorganizmai ir kurie gali keisti žarnyno aplinką“, – sakė gydytoja.

Pasak K. Brown, tokie pokyčiai gali turėti įtakos uždegiminiams procesams, neuromediatorių veiklai ir kitiems mechanizmams, susijusiems su nuotaika, stresu bei pažintiniais gebėjimais.

„Tačiau vis dar aiškinamės, kokią reikšmę turi kiekvienas iš šių mechanizmų“, – pridūrė ji.

Tyrimas atskleidė ir vieną svarbų skirtumą tarp įprastos kavos ir kavos be kofeino.

Kavą be kofeino gėrusių dalyvių mokymosi gebėjimai ir atmintis pagerėjo, o kofeino turinčią kavą vartojusių žmonių grupėje tokių pokyčių nenustatyta.

Tai leidžia manyti, kad ne visas galimas kavos poveikis pažintinėms funkcijoms yra susijęs su kofeinu.

Mokslininkai atkreipė dėmesį į kitus kavoje esančius junginius, tarp jų – polifenolius, kurie taip pat galėjo prisidėti prie nustatytų pakitimų.

K. Brown paaiškino, kad polifenoliai, ypač chlorogeno rūgštys, yra vieni svarbiausių biologiškai aktyvių kavos junginių.

„Jie pasižymi antioksidacinėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Žarnyno mikroorganizmai taip pat skaido šiuos junginius, paversdami juos kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Kavoje yra ir tirpiųjų skaidulų bei kitų augalinių junginių, galinčių sąveikauti su žarnyno bakterijomis“, – aiškino gydytoja.

Pasak tyrimo autorių, kofeino turinčios kavos vartojimas buvo susijęs su mažesniu nerimu, geresniu budrumu ir dėmesio koncentracija, taip pat su mažesne uždegimo rizika.

Vienas pagrindinių tyrimo autorių, Korko universiteto koledžo tyrimų centro „APC Microbiome Ireland“ profesorius Johnas Cryanas pabrėžė, kad visuomenė vis daugiau dėmesio skiria žarnyno sveikatai.

„Taip pat vis geriau suprantamas virškinimo sistemos ir psichikos sveikatos ryšys. Tačiau mechanizmai, kuriais kava veikia šią žarnyno ir smegenų sąveiką, iki šiol nebuvo aiškūs“, – sakė J. Cryanas.

Pasak jo, tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti, kaip kava veikia žarnyno mikrobiomą ir nervų sistemą, taip pat kokią ilgalaikę naudą šie pokyčiai galėtų turėti.

Pasak J. Cryano, kava ateityje galėtų tapti viena iš papildomų sveikos ir subalansuotos mitybos priemonių.

„Kava – tai daugiau nei kofeinas. Ji yra sudėtingas mitybos komponentas, turintis įtakos mūsų žarnyno mikroorganizmams, medžiagų apykaitai ir net emocinei savijautai“, – pabrėžė J. Cryanas.

Vis dėlto K. Brown įspėjo, kad tyrimo rezultatus reikėtų vertinti atsargiai.

„Pastebėtas ryšys tarp dviejų reiškinių nebūtinai reiškia, kad vienas jų sukelia kitą“, – priminė gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį, kad kavos gerbėjų situacija gali skirtis tiek suvartojamu jos kiekiu, tiek pasirinkta kavos rūšimi, tiek organizmo gebėjimu skaidyti kofeiną.

Be to, kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiomas gali būti labai skirtingas, todėl vienos bakterijų rūšies gausos pokyčio nereikėtų automatiškai laikyti naudingu arba žalingu.

„Tyrimo rezultatai teikia vilčių, tačiau kava nėra priemonė blogai žarnyno sveikatai, depresijai ar pažintinių gebėjimų silpnėjimui valdyti“, – apibendrino K. Brown.