Šeimos gydytojas įvardijo nerimą keliantį lietuvių įprotį: paaiškino, kodėl tai pavojinga (1)

Naujajame laidos „Man menopauzė“ epizode vedėja Redita Dominaitytė kartu su dainininke Neda Malūnavičiūte ir šeimos gydytoju Irmantu Aleksa kalbasi apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, jų svarbą ir tai, ką kiekviena moteris turėtų žinoti apie Lietuvoje veikiančias prevencines programas.

Pokalbio metu akcentuota, kodėl sveikatą svarbu tikrintis dar tuomet, kai nieko neskauda. Štai N. Malūnavičiūtė pasakojo, kad reguliariai sveikatą tikrintis pradėjo sulaukusi 50 metų.

Iki tol į gydytojus dažniausiai kreipdavosi tik dėl konkrečių sveikatos klausimų, tačiau ilgainiui, atsiradus galimybei dalyvauti prevencinėse programose ir paskatinus šeimos gydytojams, į sveikatos patikras ėmė žiūrėti gerokai atsakingiau.

„Eini, tikriniesi kaip automobilio techninę apžiūrą“, – nusijuokė moteris.

Sveikatos patikroms ji dažniausiai renkasi birželio mėnesį, kai patekti pas specialistus būna paprasčiau. „Aš taip renkuosi, kai jau visi važiuoja atostogauti. Vasarą yra daugiau galimybių pakliūti“, – sakė atlikėja ir pabrėžė, kad reguliariai tikrintis paskatino ir skaudžios artimų draugių patirtys.

„Kadangi esu moteris, tie moteriški reikalai duoda apie save žinoti. Ir mamograma, ir ginekologiniai tyrimai labai rūpi, mat mano aplinkoje labai daug draugių, kurios nesitikrino laiku ir turi pasekmes. Mane paskatino draugių patirtys ir noriu, kad man viskas būtų gerai“, – aiškino ji.

N. Malūnavičiūtė neslėpė, kad reguliariai tikrintis sveikatą iš dalies skatina ir baimė.

Štai šeimos gydytojas I. Aleksa taip pat pastebėjo, kad būtent nelaimės artimoje aplinkoje tampa stipriausiu postūmiu žmonėms susirūpinti savo sveikata ir apsilankyti pas gydytoją profilaktiškai.

N. Malūnavičiūtė aiškino, kad kokius tyrimus atlikti ir į kokius specialistus kreiptis, jai patarė šeimos gydytoja. „Man tirpo rankos, šeimos gydytoja iškart nurodė – tau reikia neurologo“, – pasakojo dainininkė.

Šeimos gydytojas I. Aleksa pritarė, kad būtent taip ir reikėtų elgtis – pajutus tam tikrus simptomus, pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertintų situaciją ir prireikus nukreiptų pas atitinkamą specialistą.

Tiesa, moteris pastebėjo, kad patekti pas gydytojus turėtų būti paprasčiau, mat neretai tenka susidurti su ilgomis laukimo eilėmis. Vis dėlto I. Aleksa priminė, kad ūmiai sunegalavus pacientą gali priimti ir kitas specialistas.

„Jei galvosi, kad užsiregistruosiu po trijų savaičių, nors kažkas dabar ūmiai nutiko, tai gydytojas manys – kur tu buvai?“ – kalbėjo jis.

Kita vertus, pasitaiko ir tokių pacientų, kurie jokių sveikatos nusiskundimų neturi, tačiau patys kreipiasi norėdami profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir sužinoti, kokius tyrimus reikėtų atlikti.

„Tuomet priklauso širdies ir kraujagyslių programa, tikrinamas cholesterolis, kraujas, cukrus, inkstų funkcija. Kardiograma, pasversim, pamatuosim ir šiek tiek kraujo paimsim. Ištyrę išsiaiškiname infarkto ir insulto riziką“, – aiškino šeimos gydytojas.

I. Aleksa taip pat atkreipė dėmesį į nerimą keliančią statistiką – Lietuvoje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius yra vienas didžiausių Europoje.

„Tai yra liūdna statistika. Mano rankos kartais būna surištos, nes žmonės atsisako gydymo, tuomet ateina po savaitės, sako: „Daktare, aš noriu to ir to.“ Tuomet atsakau – kabinetas ne lempa, o aš ne džinas. Reikia padaryti tą ir aną, o jie sako – ar negalima apsieiti be to?“ – pasakojo gydytojas.

Net ir tais atvejais, kai pacientai atsisako tam tikrų tyrimų ar gydymo, itin svarbu kurti abipusiu pasitikėjimu grįstą gydytojo ir paciento ryšį.

Tuo tarpu N. Malūnavičiūtė pastebėjo kitą susijusią problemą – dažną šeimos gydytojų kaitą. „Ateini ir vėl iš naujo turi viską pasakoti, o jis viena akimi žiūri į kompiuterį, koks tavo gyvenimas“, – sakė dainininkė.

Vis dėlto I. Aleksa pridėjo, kad gydytojui pakeitus darbovietę dalis pacientų neretai pereina kartu su juo, o kiti lieka ankstesnėje gydymo įstaigoje.

„Aš irgi dirbu ne pirmoje įstaigoje. Buvo kas su manimi migravo, buvo kas liko. Reikia ieškoti balanso“, –  teigė jis.

Kalbėdamas apie cholesterolio rodiklius, šeimos gydytojas I. Aleksa paaiškino, kad skirtingose valstybėse jie gali skirtis dėl genetinių ypatumų. Tačiau svarbus ir pačių žmonių požiūris į sveikatą. „Antras svarbus dalykas yra tas, kad lietuviai – tinginiai, nesirūpina savo sveikata“, – sakė jis.

Specialistas iškėlė ir rimtą klausimą, mat atidėtas vizitas pas gydytoją gali nulemti ateitį. „O kodėl ne nuo 40? Nuo 30 bent ateiti, susimokėti už tyrimus. Tai investicija į save. Jei rasime kažką, kai jums trisdešimt, galbūt galėsime dar pakeisti“, – kalbėjo gydytojas.

Štai daininkė N. Malūnavičiūtė taip pat pasidalijo, kad anksčiau į gydytojus nesikreipdavo ir dėl to, jog jautėsi gerai, nestokojo energijos. Tai, anot jos, tapdavo savotišku pasiteisinimu nesitikrinti sveikatos.

Tuo metu I. Aleksa pastebėjo ir kitą visuomenėje nusistovėjusią tendenciją – skirtumą tarp kartų. Mat dalis jaunų žmonių, priešingai, puola į kraštutinumus ir ima nuolat ieškoti ligų.

„Jauni pacientai nušoka į kraštutinumą ir ligų ieškojimą – ateina ir 5, ir 7, ir 12 kartų per metus, nori tirtis. Sportuoja penkis kartus per savaitę, nevartoja alkoholio, seksu užsiima tris kartus per savaitę.

Tada pasisodini pacientą ir sakai: „O kaip tu jautiesi?“ Jei šeimos gydytojas sukūręs gerą ryšį su pacientu, tai šis atsivers ir galiausiai pacientas iš šeimos gydytojo nukeliaus pas psichiatrą“, – pasakojo jis.

Pokalbio vedėja R. Domaitė taip pat pridūrė, kad jaunoji karta neretai stokoja kantrybės – žmonės patys sau linkę nustatyti diagnozes ir sunkiai susitaiko su mintimi, jog gydymui reikia laiko. „Jaunimas nelauks, nes jiems reikia rezultato čia ir dabar. Atrodo, tarsi psichologinis spektras“, –svarstė ji.

Kalbėdamas apie mitybos įtaką sveikatai, šeimos gydytojas I. Aleksa išskyrė vieną dažniausių lietuvių klaidų – nepakankamą skaidulų vartojimą.

„Lietuviai ką daro – nevalgo skaidulų, daržovių ir vaisių. Jei kalbame apie agurką ir pomidorą – čia ne daržovės. Daržovės yra kopūstas, burokas, morka, pastarnokas, viskas, kas auga žemėje, yra daržovė“, – kalbėjo gydytojas.

Anot jo, pats cholesterolis organizmui yra reikalingas, tačiau svarbu išlaikyti tinkamą jo kiekį. Kaip pavyzdį I. Aleksa pateikė korėjiečių mitybą, kurioje gausu fermentuotų kopūstų. Pasak gydytojo, juose esančios skaidulos naudingos cholesterolio rodikliams, todėl ir lietuviams jis patarė dažniau rinktis ir raugintus kopūstus.

„Raugintos daržovės apskritai yra auksas“, – pritarė N. Malūnavičiūtė.

Vis dėlto mityba – ne vienintelis veiksnys, turintis įtakos cholesterolio rodikliams. I. Aleksa priminė, kad svarbus ir amžius, o nemažą vaidmenį atlieka patiriamas stresas. Pasak jo, dėl įtampos padidėjęs kortizolio kiekis taip pat gali prisidėti prie cholesterolio didėjimo.

Gydytojas atkreipė dėmesį ir į emocinį valgymą, kuris dažniausiai pasireiškia vakarais. Anot pašnekovo, žmogus gali neturėti antsvorio, pasižymėti puikia raumenų mase, tačiau cholesterolio rodikliai vis tiek gali būti prasti dėl įpročio vakarais malšinti emocijas maistu.

Todėl I. Aleksa ragino rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. „Reikia investuoti į psichoterapiją. XXI amžiuje psichoterapija turi būti kaip dušas.

Nepamirškite, kad psichoterapijos formų yra daug – yra miško terapija, yra kas važiuoja prie jūros, išvažiuoja medžioti, su kunigu pasikalba. Reikia atrasti, kas tinka“, – kalbėjo šeimos gydytojas.

Pokalbio metu nemažai dėmesio skirta ir stresui bei emocinei savijautai. Ne mažiau svarbu atrasti būdų atsipalaiduoti, sulėtinti kasdienį tempą ir skirti laiko sau. Prie jaukios, ramios namų atmosferos kūrimo gali prisidėti ir tinklalaidėje pristatyti lietuviški ODORO namų kvapai, skirti namų jaukumui ir vidiniam įkvėpimui.

Prie veiksnių, neigiamai veikiančių sveikatą, gydytojas priskyrė ir fizinio aktyvumo stoką, ypač sėdimą darbą.

Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipė šeimos gydytojas I. Aleksa – padidėjęs kraujospūdis. Tai dažnai nepastebima būklė, mat žmogus gali nejausti jokių simptomų, o apie problemą sužinoti tik tuomet, kai įvyksta rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, plyšta kraujagyslė.

„Žmonės nuo keturiasdešimties turi matuoti savo spaudimą“, – pabrėžė šeimos gydytojas. Anot jo, sistolinis kraujospūdis, nesiekiantis 120 mmHg, paprastai laikomas geru rodikliu. Kraujospūdį gydytojas patarė matuoti du kartus per dieną – ryte, atsikėlus, ir vakare, grįžus iš darbo.

Pokalbio metu dėmesys skirtas ir cukraus vartojimui. I. Aleksa išskyrė pridėtinį cukrų, kurio, pasak jo, reikėtų vengti, o natūraliai vaisiuose ir daržovėse esantį cukrų įvardijo kaip palankesnį pasirinkimą. Mat kartu su juo organizmas gauna ir skaidulų, kurios svarbios sklandžiai žarnyno veiklai.

Vis dėlto N. Malūnavičiūtė pasiteiravo, kaip paprastam žmogui atsirinkti patikimą informaciją apie sveikatą, kai skirtinguose straipsniuose tuo pačiu klausimu neretai pateikiamos visiškai priešingos nuomonės.

„Gyvename technologijų amžiuje, dirbtinis intelektas už mus gali padaryti. Pasakai: „Paimk mokslinius straipsnius ir parašyk man santrauką.“ Jis parašys ir dar paduos mokslinius šaltinius“, – patarė šeimos gydytojas.

I. Aleksa taip pat atkreipė dėmesį į kasdienį įprotį, apie kurio poveikį cholesterolio rodikliams susimąsto ne visi – kavos gėrimą. Jis paaiškino, kad svarbu ne tik tai, kiek kavos išgeriama, bet ir kaip ji paruošiama.

„Mes, lietuviai, mėgstame plikomą kavą – su tirščiais. Tai pati blogiausia kava. Filtrinė kava, pavyzdžiui, amerikano, mažiausiai kelia cholesterolį“, – pastebėjo gydytojas.

Vis dėlto gydytojas pabrėžė, kad svarbiausia – saikas, tinkamos dozės ir balansas. Šie principai galioja ne tik kavos vartojimui, bet ir daugeliui kitų kasdienių įpročių.

Tinklalaidėje pristatyti „LIVOL Augalų steroliai“ – šiuolaikiškas augalinės kilmės pasirinkimas normaliai cholesterolio koncentracijai kraujyje palaikyti. Aukštos kokybės Danijos ekspertų sukurtas maisto papildas, kurio sudėtyje yra didelis augalų sterolių, dar vadinamų fitosteroliais, kiekis – net iki 2,4 g per parą.

Augaliniai steroliai natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, grūduose ir kituose augaluose, o vartojami pakankamu kiekiu padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Produktas papildytas tiaminu, arba vitaminu B1, kuris padeda palaikyti normalią širdies veiklą. „LIVOL Augalų steroliai“ – naujas, šiuolaikiškas augalinės kilmės pasirinkimas žmonėms, siekiantiems kasdien palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.

Maisto papildas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Augaliniai steroliai (stanoliai) padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant ne mažiau kaip 0,8 g augalinių sterolių (stanolių).

Kalbėdamas apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, I. Aleksa priminė, kad sulaukus 40–50 metų ir kelerius metus nesilankius pas gydytoją, vertėtų pasidomėti valstybės finansuojamomis prevencinėmis programomis.

Gydytojas išskyrė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtą 40–60 metų žmonėms, gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą moterims nuo 25 metų, prostatos vėžio prevencijos programą 50–69 metų vyrams bei storosios žarnos vėžio prevencijos programą 50–74 metų žmonėms.

Be to, I. Aleksa rekomendavo bent kartą per metus pasitikrinti vitamino D, geležies ir feritino rodiklius, kurie padeda įvertinti organizmo geležies atsargas.

„Mes maitinamės padrikai, tai bent kartą per metus už šiuos tyrimus tikrai rekomenduoju susimokėti. Įprastai kiekvienu atveju tyrimai skiriami individualiai, bet šiuos rekomenduoju“, – sakė jis.

Baigdamas pokalbį šeimos gydytojas dar kartą priminė, kad rūpinantis sveikata svarbiausia neatidėlioti ir nebijoti kreiptis pagalbos.

„Reikia netingėti. Mylėkite savo gydytojus ir gyvenimą“, – apibendrino I. Aleksa. Gydytojui pritarė ir N. Malūnavičiūtė, pabrėžusi, kad į organizmo siunčiamus signalus svarbu įsiklausyti laiku.

„Reikia klausytis savo organizmo ir tikrintis, kaip ir gydytojas patarė. Visada, kai pagalvoji, kad galėjai pataisyti situaciją, bet jau per vėlu, man kelia baimę. Tai bent kartą per metus pasitikrinti vertėtų“, – sakė dainininkė.