Pasirodo, nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai gali priklausyti ir nuo arbatos paruošimo būdo, rodo žurnale „Journal of Internal Medicine“ trečiadienį paskelbtas tyrimas.
Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 485 tūkst. Kinijos gyventojų, kurių amžius siekė nuo 30 iki 79 metų, duomenis. Tyrimo dalyviai nurodė, kaip dažnai geria arbatą, kokią jos rūšį renkasi, kokio stiprumo arbatą mėgsta ir kokios temperatūros ją geria.
Vidutiniškai apie devynerius metus trukusio stebėjimo laikotarpiu užregistruota daugiau kaip 14,8 tūkst. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Tyrėjams rūpėjo miokardo infarktai, insultai ir periferinių arterijų liga, kuriai būdingas rankas bei kojas krauju aprūpinančių arterijų susiaurėjimas.
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Ką mokslininkų išvados reiškia mūsų sveikatai, paaiškino skubiosios medicinos gydytoja, Džordžo Vašingtono universiteto klinikinė docentė Leana Wen.
– Ką naujasis tyrimas atskleidė apie arbatos vartojimą ir širdies bei kraujagyslių ligas?
– Viena svarbiausių išvadų – žmonėms, kurie arbatą gėrė bent tris dienas per savaitę, kraujagyslių ligų rizika buvo maždaug 11 proc. mažesnė nei tiems, kurie ją vartojo rečiau.
Šis ryšys išliko ir įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, rūkymas, fizinis aktyvumas, kūno svoris bei jau diagnozuotos ligos. Vis dėlto mažiausia širdies ir kraujagyslių ligų rizika nustatyta nerūkantiems, reguliariai arbatą geriantiems ir fiziškai aktyviems žmonėms.
Susiję straipsniai
Kitas įdomus rezultatas – vidutinio stiprumo arbatos vartojimas buvo susijęs su mažesne ligų rizika. Be to, juodoji arbata su mažesne rizika buvo siejama vertinant daugiau skirtingų širdies ir kraujagyslių ligų nei žalioji.
Tačiau bene labiausiai nustebino arbatos temperatūros reikšmė.
Žmonėms, kurie nurodė geriantys itin karštą, burną deginančią arbatą, kraujagyslių ligų rizika buvo 16 proc. didesnė nei tiems, kurie arbatos reguliariai negėrė.
Tuo metu žmonėms, geriantiems kambario temperatūros arba karštą, tačiau neplikančią arbatą, nustatyta reikšmingai mažesnė rizika nei reguliariai arbatos nevartojantiems asmenims.
Bet svarbu atkreipti dėmesį į tyrimo trūkumą. Dalyviai patys apibūdino, kokios temperatūros arbatą mėgsta, o mokslininkai jos objektyviai nematavo.
Tai, ką vienas žmogus laiko itin karšta arbata, kitam gali atrodyti visai priimtina temperatūra.
Be to, neatmetama galimybė, kad itin karštą arbatą mėgstantys žmonės pasižymi ir kitais įpročiais, galinčiais turėti įtakos širdies bei kraujagyslių ligų rizikai. Pavyzdžiui, jų mityba ar gyvenimo būdas gali skirtis.
– Kuo arbatos vartojimas gali būti naudingas širdies sveikatai?
– Arbatoje yra natūralių junginių, vadinamų polifenoliais. Tarp jų – flavonoidai, pasižymintys antioksidacinėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis.
Šie junginiai gali padėti apsaugoti kraujagyslių vidinį paviršių dengiančias ląsteles ir pagerinti arterijų gebėjimą atsipalaiduoti bei išsiplėsti. Dėl to gali sumažėti kraujospūdis ir širdžiai tenkantis krūvis.
Kai kurie tyrimai parodė, kad arbatos vartojimas gali šiek tiek pagerinti kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos ir kitus širdies bei kraujagyslių sveikatos rodiklius.
Tai galėtų iš dalies paaiškinti, kodėl reguliariai arbatą geriantys žmonės rečiau patiria insultą, miokardo infarktą ir kitas sunkias širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijas.
Galima ir netiesioginė nauda. Pavyzdžiui, kai žmogus vietoj sulčių, gazuotų gaiviųjų gėrimų ar kitų saldintų gėrimų renkasi arbatą be cukraus.
Toks pasirinkimas padeda sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą, o tai gali būti naudinga kontroliuojant kūno svorį ir palaikant gerą medžiagų apykaitos sveikatą. Ilgainiui tai taip pat gali prisidėti prie mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
– Ar svarbu, kokią arbatą geriame – juodąją ar žaliąją?
– Juodoji ir žalioji arbata gaminamos iš to paties augalo – kininio arbatmedžio (Camellia sinensis). Tačiau skirtingi lapelių apdorojimo būdai lemia nevienodą polifenolių sudėtį.
Ankstesni tyrimai atskleidė galimą abiejų rūšių arbatos naudą sveikatai.
Šiame tyrime juodosios arbatos vartojimas buvo nuosekliau siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau teigiamų sąsajų nustatyta ir vartojant žaliąją arbatą.
Vis dėlto žmogui, kuris mėgsta žaliąją arbatą, nerekomenduočiau jos keisti juodąja ar atvirkščiai.
Abi arbatos rūšys gali būti širdžiai palankios mitybos dalis, ypač jei geriamos be pridėtinio cukraus.
– Kiek arbatos reikėtų išgerti? Ar įmanoma jos suvartoti per daug?
– Tarp tyrimo dalyvių, kurie arbatą gėrė bent kartą per savaitę, mažiausia apskaičiuota kraujagyslių ligų rizika nustatyta suvartojant maždaug 6–8 puodelius per dieną.
Tačiau geriant dar daugiau arbatos rizika pradėjo didėti.
Tai tikrai nereiškia, kad kiekvienas žmogus turėtų stengtis kasdien išgerti 6–8 puodelius arbatos.
Šio tyrimo rezultatus reikėtų taikyti atsargiai dėl kelių priežasčių.
Mokslininkai neturėjo standartinio puodelio dydžio, o suvartojamos arbatos kiekį apskaičiavo remdamiesi pačių dalyvių pateiktais duomenimis.
Patys tyrimo autoriai aiškiai įspėjo, kad nustatyto kiekio nereikėtų laikyti rekomenduojama optimalia arbatos paros norma.
Kita priežastis – arbatoje esantis kofeinas.
Įprastame maždaug 237 mililitrų juodosios arbatos puodelyje yra apie 30–50 miligramų kofeino.
Žaliojoje arbatoje jo paprastai būna mažiau, tačiau dauguma šios arbatos rūšių taip pat turi kofeino, nebent ant pakuotės aiškiai nurodyta, kad jis pašalintas.
Daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai nesiejama su pavojingu poveikiu sveikatai.
Nėščiosioms rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 200 miligramų kofeino per dieną, o vaikams kofeino turinčių gėrimų vartoti nerekomenduojama.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie reguliariai geria arbatą arba svarsto pradėti ją vartoti?
– Pirmiausia reikėtų vengti tokios karštos arbatos, kuri gali nudeginti burną ar gerklę.
Reguliarus itin karštų gėrimų vartojimas taip pat siejamas su didesne stemplės vėžio rizika.
Todėl verta palaukti, kol arbata šiek tiek atvės ir ją bus galima patogiai gurkšnoti. Taip išvengsite nudegimų ir galbūt išsaugosite arbatos naudą širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Galima rinktis juodąją, žaliąją ar kitokią arbatą pagal savo skonį. Svarbiausia – ją gerti be cukraus.
Taip pat būtina atsižvelgti į bendrą per dieną suvartojamo kofeino kiekį, ypač jei vargina miego sutrikimai, nerimas ar juntamas stiprus širdies plakimas.
O tie, kurie arbatos šiuo metu negeria, tikrai neprivalo pradėti.
Yra daugybė moksliškai pagrįstų būdų sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką: reguliariai judėti, nerūkyti, palaikyti normalų kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją kraujyje ir sveikai maitintis.
Parengta pagal CNN inf.