Audito metu taip pat nustatyta, kad Lietuvoje trūksta sistemingo vienišų senjorų atpažinimo, vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, o jo mastui vertinti stinga rodiklių.
Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu vertinta, kaip valstybės rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių gerove, sudaro sąlygas tęsti darbinę veiklą ir sprendžia vienišumo problemą.
VK duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ši dalis išaugs iki 43,5 proc. Tuo metu iki 2050 m. audituotose valstybėse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais.
87 proc. lietuvių kenčia tyloje – šis gatvės eksperimentas bandė tai pakeisti
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime?“ – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditas taip pat atskleidė, kad 2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų – beveik tiek pat, kiek vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, kuriose šis rodiklis siekė 13,7 proc. Vis dėlto Lietuva nėra nustačiusi konkrečių pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų, o taikomų priemonių nepakanka reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti senjorų galimybes.
Susiję straipsniai
VK pabrėžia, kad visuomenės senėjimui būtina ruoštis kompleksiškai – nustatyti aiškius užimtumo ir vienišumo mažinimo tikslus, numatyti atsakingas institucijas bei įgyvendinti konkrečias priemones.
Šių metų birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, tačiau teigiama, jog reali pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinami.