Šeštadienio naktį daugelyje Europos valstybių laikrodžiai buvo pasukti viena valanda atgal – grįžta žiemos, arba standartinis, laikas, kuris labiau atitinka natūralų Saulės paros ritmą.
Nors jau ne kartą mėginta atsisakyti sezoninio laiko keitimo, kiekvieną pavasarį ir rudenį laikrodžių rodyklės vis dar persukamos viena valanda.
Ši praktika pradėta taikyti per Pirmąjį pasaulinį karą, siekiant taupyti energiją, o praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje daugelyje šalių vėl sugrąžinta.
Medikai: laiko sukiojimas daro neigiamą poveikį – įspėja sergančius letinėmis ligomis
Tačiau mokslininkai vis dažniau įspėja apie galimą laiko keitimo poveikį sveikatai. Ypač daug dėmesio sulaukia pavasarinis laikrodžių persukimas, kai prarandama viena miego valanda.
Kodėl žiemos laikas palankesnis organizmui?
Kanadoje įsikūrusio Britų Kolumbijos universiteto psichiatrijos profesorius Raymondas Lamas, vadovavęs neseniai paskelbtai analizei apie vasaros laiko poveikį sveikatai, pabrėžia, kad vien atsisakyti laikrodžių persukimo nepakaktų.
„Atsisakę laiko keitimo išspręstume vieną problemą, tačiau tuomet tektų priimti kitą sprendimą – pagal kurį laiką gyventi visus metus?“ – sakė R. Lamas.
Susiję straipsniai
Tyrėjų teigimu, atsisakius sezoninio laiko keitimo būtų išvengta trumpalaikių organizmo ritmo sutrikimų. Tačiau pasirinkimas, kurį laiką taikyti nuolat, galėtų turėti ilgalaikių pasekmių visuomenės sveikatai.
„Moksliniai duomenys apie poveikį sveikatai rodo, kad palankesnis yra standartinis laikas. Daugiausia dėl to, kad rytinė šviesa svarbi mūsų biologiniam laikrodžiui, miegui ir nuotaikai“, – aiškino profesorius.
Nuolatinis vasaros laikas turi savų privalumų. Ilgesni šviesūs vakarai suteikia daugiau galimybių laisvalaikiui, bendravimui, įvairioms veikloms po darbo. Tai taip pat gali būti naudinga kai kuriems verslams.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė: pasirinkus nuolatinį vasaros laiką, Saulė žiemą tekėtų valanda vėliau.
Tai reikštų, kad daugiau žmonių į darbą ar mokyklą turėtų keliauti tamsoje, o rytinės šviesos sulauktų gerokai vėliau.
Rytinė šviesa padeda reguliuoti biologinį laikrodį
Kanados Simono Fraserio universiteto psichologijos profesorius Ralphas Mistlbergeris aiškina, kad žmogaus organizmui rytinė šviesa yra ypač svarbi.
„Mūsų biologiniam laikrodžiui reikia rytinės šviesos, kad jis išliktų suderintas su 24 valandų paros ritmu. Nuolatinis vasaros laikas pavėlintų dienos pradžią, ir būtent, kai žiemos rytai jau ir taip yra tamsūs“, – sakė R. Mistlbergeris.
Žmogaus organizmas veikia pagal cirkadinį ritmą – vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklą bei kitus fiziologinius procesus.
Šiam ritmui didelę įtaką daro natūrali šviesa.
Mokslininkų teigimu, rytinė dienos šviesa padeda biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie paros ritmo. Tai ypač svarbu todėl, kad žmogaus vidinis laikrodis natūraliai linkęs šiek tiek vėluoti.
Gavęs pakankamai šviesos ryte, organizmas lengviau palaiko tinkamą miego ir budrumo režimą. Tai gali padėti sumažinti mieguistumą dieną, išlikti žvalesniems, geriau miegoti ir palaikyti stabilesnę nuotaiką.
Būtent dėl šios priežasties standartinis, arba žiemos, laikas laikomas palankesniu žmogaus biologiniams ritmams.
Parengta pagal „Euronews“ inf.