Palangos senjorams – komplimentas

Paaiškėjo, kad iš visų Lietuvos savivaldybių kurorte vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas yra vienas mažiausių. Pajūryje gyvenantys senjorai rečiau serga ir kraujo takos sistemos ligomis.

Įprasta, kad Palangoje žmonės daug vaikšto, daug maudosi, greičiau nurimsta, atsipalaiduoja. Neišvengiamai judumas, kaip ir pajūrio mikroklimatas – jodo prisodrintas oras, turi teigiamos įtakos Palangos gyventojų ir šiame kurorte atostogaujančių žmonių sveikatai.

„Viena rudens savaičių Palangoje buvo skirta senjorams. Jos metu buvo gausu įvairių renginių, edukacijų. Būdavo, išeiname su draugėmis iš namų rytą, išgeriame kavos, tada traukiame pasivaikščioti po Birutės parką, po pietų – į renginius. Ir taip kasdien numindavome apie 20 tūkst. žingsnių.

Palanga rudenį nuostabi, pušynai kvepia. Atrodo, kad ir tos lėtinės ligos, kurioms nelemta pradingti, daugiau judant gerokai mažiau vargina“, – pasakojo Palangoje gyvenanti 79 metų Rūta A.

Higienos institutas pateikė naujausią Lietuvos senjorų sveikatos būklės analizę. Instituto leidinyje „65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos būklė 2021–2025 metais“ nagrinėjami vyresnio amžiaus žmonių ligotumo ir mirtingumo pokyčiai visoje šalyje, taip pat pateikiami atskirų savivaldybių rodikliai.

Ataskaita liudija, kad senjorų sergamumas tam tikromis ligomis įvairiose savivaldybėse, o kartu miestuose ir kaimuose, smarkiai skiriasi.

Pavyzdžiui, pernai mažiausiai kraujotakos sistemos ligų diagnozuota Neringos (577 atvejai 100 tūkst. gyventojų), Vilniaus rajono (745), Klaipėdos rajono (747), Birštono (748) ir Palangos (797) savivaldybėse.

Dar vienas svarbus rodiklis – mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Mažiausi jo rodikliai nustatyti Neringos (1340) ir Palangos (1930) savivaldybėse.

Pasak Higienos instituto Veiklos plėtros skyriaus patarėjos Jūratės Baltinaitės, vien iš statistinių duomenų negalima nustatyti, kokios priežastys lemia mažesnį mirštamumą ir ligotumą nuo kraujo takos sistemos ligų Palangoje ir Neringoje.

„Norint paaiškinti šiuos skirtumus reikėtų išsamesnės analizės, apimančios gyventojų demografinę struktūrą, sveikatos rizikos veiksnius, gyvenimo būdą, ligų diagnostiką ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“, – paaiškino J.Baltinaitė.

Higienos instituto analizė rodo palankius 65 metų ir vyresnių Palangos gyventojų mirštamumo nuo kraujo takos sistemos ligų rodiklius. 2025 metais šis rodiklis buvo antras pagal mažumą iš visų Lietuvos savivaldybių ir apie 30 procentų mažesnis už šalies rodiklį.

Svarbu ir tai, kad Palangoje jis buvo mažesnis už Lietuvos rodiklį visais analizuotais 2021–2025 metais. Per šį laikotarpį mirtingumo rodiklis Palangoje sumažėjo 34,3 procento, o Lietuvoje – 22,7 procento.

„Tai palankus rezultatas, kuriuo galime pasidžiaugti. Palangoje taip pat nustatytas vienas mažiausių registruoto ligotumo kraujo takos sistemos ligomis rodiklių. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad mažesnis registruotas ligotumas nebūtinai reiškia, jog gyventojai rečiau serga. Šiam rodikliui įtakos turi ir tai, kaip dažnai žmonės kreipiasi į gydymo įstaigas ir nustatomos ligos“, – sakė Palangos visuomenės sveikatos biuro direktorė Milda Gedvilienė.

Anot jos, lyginant skirtingų savivaldybių duomenis svarbu įvertinti ir tai, kaip buvo atlikta analizė.

„Higienos institutas pažymi, kad rodikliai nebuvo standartizuoti pagal amžių. Tai reiškia, kad dalį skirtumų gali lemti nevienoda 65 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus sudėtis, pavyzdžiui, skirtinga 85 metų ir vyresnių žmonių dalis. Taigi tyrimo rezultatai leidžia pasidžiaugti palankiais konkrečių Palangos rodiklių įverčiais, tačiau vien jais remiantis negalima daryti išvados, kad Palangos senjorai apskritai yra sveikesni“, – paaiškino M.Gedvilienė.

Vis dėlto, pasak M.Gedvilienės, Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą Higienos instituto pateiktos analizės rezultatai skatina toliau stiprinti vyresnio amžiaus gyventojų sveikatą – skatinti fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir žalingų įpročių atsisakymą.

„Organizuodami veiklas atsižvelgiame į senjorų poreikius, fizinį pajėgumą ir galimybes jose dalyvauti. Bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros įstaigomis ir savivaldybe siekiame ilginti vyresnio amžiaus gyventojų sveiko gyvenimo trukmę, padėti jiems kuo ilgiau išlikti aktyviems ir savarankiškiems“, – teigė M.Gedvilienė.

Šį rudenį Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pakvietė senjorus į jiems skirtą nemokamą 65 m. ir vyresnių asmenų sveikatos stiprinimo bendruomenėje programą.

Pagal numatytą grafiką iki lapkričio pabaigos jiems ir toliau bus vedami fizinio aktyvumo užsiėmimai ir skaitomos paskaitos apie sveiką mitybą, griuvimų prevenciją, fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos ypatumus.