Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė sako, kad atsakingas nėštumo planavimas turėtų prasidėti bent prieš tris mėnesius, o kai kuriais atvejais verta skirti ir pusmetį.
Tinklalaidėje „Gandro lizdas“ su akušere Ieva Girdvainiene kalbėjusi šeimos gydytoja Žaneta Genutienė pastebi, kad šiandien poros vis dažniau pirmiausia siekia finansinio stabilumo, karjeros ar nuosavų namų, o tik tada pradeda galvoti apie vaikus.
Vis dėlto, pasak jos, planuojant nėštumą ne mažiau svarbu įvertinti ir savo sveikatos būklę.
„Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į gyvenimo būdą, mitybą ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos kūdikio išnešiojimui, gimimui ir augimui. Aš net neapsiribočiau trimis mėnesiais – sakyčiau, kad verta skirti pusę metų, nes gyvenimo būdui pakeisti neužtenka vienos ar kelių dienų. Reikia laiko, kad nauji įpročiai taptų kasdienybe“, – sako gydytoja.
Kodėl vyrui taip pat svarbūs trys mėnesiai?
Nors nėštumas vyksta moters organizme, apvaisinimui ir būsimo kūdikio vystymuisi svarbi ir vyro reprodukcinė sveikata.
Pasak gydytojos, viena dažniausių klaidų – visą pasiruošimo atsakomybę perkelti moteriai, pamirštant, kad vyro sveikata, gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai taip pat gali turėti įtakos vaisingumui.
„Aš manyčiau, kad poroje reikėtų viską daryti kartu, nes kūdikis gimsta iš dviejų žmonių, ne iš vieno“, – pabrėžia gydytoja.
Ypač svarbus laikotarpis vyrams – maždaug trys mėnesiai iki planuojamo pastojimo. Tiek laiko apytikriai trunka spermatozoidų formavimosi ir brendimo procesas.
Todėl šiuo laikotarpiu verta atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą, miego kokybę, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos spermos kokybei.
Trys kasdieniai įpročiai, kuriuos verta peržiūrėti
Pasak Ž.Genutienės, ruošiantis nėštumui nereikėtų iš karto pulti ieškoti sudėtingų tyrimų ar gausybės maisto papildų. Pirmiausia verta peržiūrėti kasdienius įpročius.
Gydytoja rekomenduoja orientuotis į visavertę, įvairią mitybą, kurios vienas geriausiai ištirtų pavyzdžių – Viduržemio jūros regiono mitybos principai.
„Jeigu reikėtų išskirti vieną akcentą, tai būtų daugiau daržovių ir visaverčio maisto. Neužtenka pagraužti salotos lapo ar automobilyje suvalgyti tris riešutus ir galvoti, kad organizmas gavo visų reikalingų medžiagų“, – sako ji.
Pasak gydytojos, svarbu derinti skirtingas judėjimo formas: vaikščiojimą, aerobines ir jėgos treniruotes bei tempimo pratimus. Nebūtina pradėti nuo intensyvaus sporto – reikšmingu pirmuoju žingsniu gali tapti ir reguliarus spartus ėjimas.
Nuolatinis skubėjimas, darbo krūvis, ekranai ir nepakankamas poilsis gali neigiamai veikti savijautą. Gydytoja ragina daugiau dėmesio skirti miego higienai ir mokytis valdyti savo reakciją į stresines situacijas.
„Pasakymas „mažiau streso“ iš tikrųjų nieko nereiškia, nes stresas yra mūsų gyvenimo dalis. Svarbiausia – išmokti prie jo prisitaikyti ir keisti savo reakciją“, – aiškina gydytoja.
Oksidacinis stresas – kodėl tiek daug apie jį kalbama?
Dar viena tema, kuriai tinklalaidėje „Gandro lizdas“ skirta nemažai dėmesio, – oksidacinis stresas.
Nors šis terminas daugeliui skamba sudėtingai, jo esmė gana paprasta. Oksidacinis stresas atsiranda tuomet, kai organizme sutrinka pusiausvyra tarp reaktyviųjų deguonies junginių susidarymo ir organizmo gebėjimo juos neutralizuoti.
Tam tikras šių junginių kiekis reikalingas normaliems ląstelių procesams, tačiau jų perteklius gali pažeisti ląstelių struktūras ir funkcijas.
Moksliniuose tyrimuose oksidacinis stresas nagrinėjamas ir reprodukcinės sveikatos kontekste. Jis siejamas su spermatozoidų funkcijos sutrikimais, o jo galimas poveikis kiaušialąstėms ir kitiems reprodukciniams procesams taip pat aktyviai tiriamas.
„Oksidacinis stresas vyksta ląstelių lygmeniu. Kai laisvųjų radikalų yra per daug, gali būti pažeidžiamos ląstelės ir sutrikti jų veikla“, – aiškina Ž.Genutienė.
Antioksidantai: ar pakanka jų gauti su maistu?
Kalbant apie oksidacinį stresą, neišvengiamai kyla ir antioksidantų tema.
Antioksidantai – tai medžiagos, padedančios apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Dalį antioksidacinės apsaugos mechanizmų turi pats organizmas, o įvairių antioksidantų ir jų veiklai svarbių medžiagų gauname su maistu.
„Visų pirma reikia koreguoti mitybą, nes iš maisto, daržovių galime gauti antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus“, – sako Ž. Genutienė.
Tinklalaidėje „Gandro lizdas“ taip pat aptarti nėštumą planuojančioms poroms skirti maisto papildai „Oxigravide“ ir „Sermatrop Alfa“. Kalbėdama apie moterims ir vyrams skirtų papildų sudėties skirtumus, šeimos gydytoja Žaneta Genutienė pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į skirtingus abiejų partnerių organizmo poreikius, veikliųjų medžiagų dozes bei jų tarpusavio derinius. Pasak jos, renkantis papildus svarbiausia įvertinti individualią sveikatos būklę ir pasitarti su gydytoju.
Antioksidantų gausu įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose, riešutuose, sėklose ir kituose augaliniuose produktuose. Skirtingos maistinės medžiagos organizme atlieka nevienodas funkcijas, todėl svarbi ne viena stebuklinga sudedamoji dalis, o mitybos įvairovė.
Tačiau ar planuojant nėštumą verta papildomai vartoti antioksidantų kompleksus?
Gydytoja pabrėžia, kad papildus reikėtų rinktis atsakingai, įvertinus jų sudėtį, dozes, galimą sąveiką su vaistais ir individualų poreikį. Taip pat itin svarbu papildus rinktis atsakingai, atkreipti dėmesį į gamintojų patikimumą.
Vis tik itin svarbu atkreipti dėmesį, kad jie neturėtų pakeisti visavertės mitybos, rekomenduojamos folio rūgšties, gydytojo konsultacijos ar reikalingo nevaisingumo ištyrimo.
Gydytojos patarimas: nepradėkite nuo tobulumo siekio
Apibendrindama pokalbį Ž. Genutienė pabrėžia, kad pasiruošimas nėštumui neturėtų tapti dar vienu stresą keliančiu projektu, kuriame būtina viską atlikti nepriekaištingai.
Svarbiausia – pradėti nuo kasdienių, realiai įgyvendinamų pokyčių ir juos daryti kartu.
„Jeigu nusprendėte susilaukti vaikelio, pirmiausia padarykite savotišką higieną savo gyvenime. Pasidomėkite mityba, sportu, streso valdymu. O gydytojas gali padėti įvertinti sveikatą ir patarti, ką dar reikėtų pakeisti“, – sako ji.
Gydytoja įsitikinusi, kad svarbus ne tik medicininis ištyrimas, bet ir palaikymas. Kartais užtenka pokalbio su specialistu, aiškaus plano ir po mėnesio įvykstančios pakartotinės konsultacijos, kad žmogus jaustųsi drąsiau ir būtų labiau motyvuotas.