Mikroplastiko šiandien aptinkama beveik visur – nuo dirbamų laukų iki gėlo vandens telkinių. Todėl nenuostabu, kad jo randama ir daugelyje maisto produktų bei gėrimų.
Tačiau tam tikri maisto produktų pakavimas ir paruošimas vartoti gali dar labiau padidinti mikroplastiko poveikį žmogui.
Vienas tokių pavyzdžių – plastikiniai arbatos maišeliai.
Mokslininkai atskleidė dar daugiau liepžiedių panaudojimo galimybių: ši vaistažolė gelbsti ir esant nerimui ar peršalimui
Nors daugelis gamintojų vis dar naudoja iš celiuliozės pagamintus arbatos maišelius, kai kurie renkasi plastikinį tinklelį. Tai kelia klausimų, nes žinoma, kad karštame vandenyje plastikas gali išskirti smulkių dalelių.
Kas iš tiesų patenka į arbatos puodelį?
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad iš arbatos maišelių į vandenį gali patekti ne tik mikroplastiko dalelių, bet ir su plastiko gamyba susijusių cheminių medžiagų.
Tarp jų – ftalatai ir bisfenolis A (BPA). Tokios medžiagos naudojamos įvairių plastikinių gaminių gamyboje, siekiant suteikti jiems lankstumo, patvarumo ar kitų pageidaujamų savybių.
Susiję straipsniai
Netgi nustatyta, kad įprastoje arbatos plikymo temperatūroje vienas plastikinis arbatos maišelis gali išskirti milijardus mikroskopinių plastiko dalelių.
Naujame tyrime mokslininkai išsamiau išanalizavo keturių skirtingų gamintojų plastikinius arbatos maišelius.
Jie siekė nustatyti, kiek mikroplastiko dalelių vidutiniškai patenka į vieną puodelį arbatos, kokios tai dalelės ir kiek gėrime aptinkama BPA bei ftalatų grupės plastifikatorių.
Rezultatai buvo palyginti su birių arbatžolių užterštumo rodikliais.
Viename puodelyje – iki 2498 mikroplastiko dalelių
Tyrėjai išanalizavo keturių Turkijoje įsigytų gamintojų arbatą plastikiniuose maišeliuose ir palygino ją su 14 gamintojų biriomis arbatžolėmis.
Arbatos maišeliai buvo tris minutes plikomi maždaug 95 laipsnių temperatūros vandenyje.
Tuo metu birios arbatžolės buvo tiriamos taikant cheminio skaidymo metodą, o ne plikomos tokiomis pačiomis sąlygomis.
Mokslininkai mikroskopu skaičiavo įtariamas mikroplastiko daleles, dalies jų sudėtį nustatė infraraudonųjų spindulių spektroskopijos metodu, o arbatos užpiluose esančias chemines medžiagas tyrė chromatografijos būdu.
Remdamiesi gautais duomenimis, jie taip pat modeliavo galimą pavojų sveikatai.
Paaiškėjo, kad viename arbatos puodelyje vidutiniškai buvo nuo 555 iki 2498 mikroplastiko dalelių.
Skirtingų gamintojų rezultatai gerokai skyrėsi – kai kurių maišelių išskiriamų dalelių kiekis buvo gerokai didesnis nei kitų.
Svarbu tai, kad taikytais metodais buvo galima nustatyti tik didesnes nei 100 mikrometrų daleles. Vadinasi, mažesnės mikroplastiko dalelės į šiuos skaičiavimus nepateko, nors jų arbatoje taip pat galėjo būti.
Visos iš plastikinių maišelių išsiskyrusios ir identifikuotos dalelės buvo poliamido pluoštai. Tai atitiko medžiagą, iš kurios buvo pagaminti patys maišeliai.
Be mikroplastiko, visų keturių gamintojų arbatos užpiluose aptikta BPA ir plastifikatorių.
Mokslininkų skaičiavimais, iš plastikinių maišelių į arbatą patekusio BPA kiekis sudarė nuo 4,55 iki 21,70 proc. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nustatytos toleruojamos paros dozės.
O kaip dėl birių arbatžolių?
Birių arbatžolių mėginiuose mikroplastiko taip pat buvo aptikta, tačiau jo kiekiai buvo gerokai mažesni.
Viename kilograme arbatžolių nustatyta nuo 146 iki 1178 mikroplastiko dalelių.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad šių rezultatų negalima tiesiogiai lyginti su plastikiniuose maišeliuose plikytos arbatos rodikliais. Birios arbatžolės nebuvo plikomos, todėl nebuvo nustatyta, kiek mikroplastiko iš jų išsiskirtų ruošiant gėrimą.
Nepaisant šio apribojimo, rezultatai rodo, kad pačiose biriose arbatžolėse mikroplastiko koncentracija buvo gerokai mažesnė.
Be to, skyrėsi ir aptikto plastiko sudėtis.
Plastikinių maišelių atveju nustatyti tik poliamido pluoštai, o biriose arbatžolėse aptikta įvairių rūšių polimerų.
Mokslininkų teigimu, tai galima paaiškinti tuo, kad plastiko dalelės ant arbatžolių patenka skirtingais jų auginimo, surinkimo ir apdorojimo etapais.
Jie pridūrė, kad pramoninio apdorojimo metu arbatžolės intensyviai liečiasi su įranga, ant kurios gali būti plastiko dalelių.
Tai pakrovimo įrenginiai, konvejeriai ir arbatžolių sukimo bei formavimo mechanizmai. Dėl mechaninės trinties mikroplastikas ar plastifikatoriai iš įrangos gali patekti ant lapelių paviršiaus.
Ar tokia arbata gali pakenkti sveikatai?
Naujajame tyrime tiesioginis mikroplastiko ir kitų cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai nebuvo vertinamas.
Tačiau tyrėjams daugiau nerimo sukėlė plastikiniuose maišeliuose paruoštoje arbatoje aptiktas BPA.
Kai kurie tyrimai rodo, kad ši cheminė medžiaga gali trikdyti hormonų sistemos veiklą.
Vis dėlto klausimas, kokie BPA kiekiai žmogui yra saugūs, tebėra sudėtingas, o skirtinguose vertinimuose taikomos ribinės vertės nevienodos.
Nors tyrime apskaičiuotas BPA kiekis sudarė tik 4,55–21,70 proc. EFSA nustatytos toleruojamos paros dozės, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad arbata tėra vienas iš galimų šios medžiagos šaltinių.
BPA į žmogaus organizmą gali patekti ir su kitais maisto produktais ar gėrimais, todėl bendras per dieną gaunamas kiekis gali būti gerokai didesnis.
Be to, daugiau arbatos geriantiems žmonėms vien iš šio gėrimo gaunama BPA dozė taip pat gali padidėti.
„Mūsų tyrimas parodė, kad su arbata gaunamas BPA kiekis gali siekti 21,7 proc. EFSA nustatytos paros normos. Tai svarbus įspėjamasis signalas, ypač kalbant apie pažeidžiamas gyventojų grupes, tokias kaip nėščiosios ir vaikai“, – rašo tyrimo autoriai.
Kaip sumažinti mikroplastiko kiekį arbatoje?
Mokslininkai rekomenduoja kiek įmanoma mažinti mikroplastiko, BPA ir kitų su plastiku susijusių cheminių medžiagų poveikį, net jeigu jų kiekiai neviršija oficialiai nustatytų ribų.
Vienas paprasčiausių būdų – atsisakyti plastikinių arbatos maišelių.
Vietoj jų tyrėjai siūlo rinktis birias arbatžoles ir naudoti keraminius arba metalinius arbatos sietelius.
Taip pat rekomenduojama prieš plikant birias arbatžoles nuplauti šaltu vandeniu. Tyrėjų teigimu, tai galėtų padėti pašalinti dalį ant lapelių paviršiaus nusėdusių teršalų.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.