Štai ko negalima daryti rytais: prišaukia širdies priepuolį

Daugiau nei 20 metų ūmių kraujotakos sutrikimų pakirstus pacientus gydantis intervencinis kardiologas Sanjay Bhojrajus sako, kad rytiniai įpročiai gali turėti didesnę reikšmę sveikatai, nei daugelis įsivaizduoja. Todėl jis pats vengia 5 dalykų, kurie gali apkrauti širdį.

„Tai, ką ryte valgome, geriame ir kokią emocinę įtampą patiriame, yra svarbiau, nei galvoja dauguma žmonių“, – pabrėžia kardiologas.

Dideliame aromatizuotos latė kavos puodelyje gali būti net 30–50 gramų cukraus. Toks kiekis į organizmą patenka dar prieš suvalgant pirmąjį rimtą dienos patiekalą.

Pasak S. Bhojrajaus, dėl cukraus antplūdžio staiga padidėja gliukozės koncentracija, o kartu – ir insulino išsiskyrimas.

Ilgainiui dažni tokie svyravimai gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų. Todėl gydytojas rytais vengia kavos gėrimų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus.

Desertų mylėtojams – liūdna žinia. Dar vienas įprotis, kurio kardiologas atsisakė, – pusryčiams valgyti saldžius kepinius.

Kruasanai, keksiukai ir sluoksniuotos tešlos bandelės dažniausiai turi daug rafinuotų angliavandenių bei sočiųjų riebalų, tačiau juose trūksta skaidulų ir baltymų.

Būtent skaidulos ir baltymai padeda sulėtinti maistinių medžiagų pasisavinimą ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.

„Kitaip tariant, cukraus kiekis kraujyje greitai pakyla, paskui staigiai nukrinta. Jūsų širdžiai septintą valandą ryto tokių svyravimų nereikia“, – aiškina S. Bhojrajus.

Pasak jo, ypač nepalanku saldžius kepinius valgyti tuščiu skrandžiu.

Šoninė, dešrelės ir kumpis daugeliui skamba kaip gardūs ir sotūs pusryčiai. Tačiau kardiologas pataria šių produktų nevartoti kasdien.

Perdirbtuose mėsos gaminiuose dažnai būna daug druskos ir sočiųjų riebalų. Be to, kai kuriuose jų naudojami konservantai, pavyzdžiui, nitratai.

Reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas moksliniuose tyrimuose siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad svarbiausia – tokio maisto dažnumas.

Retkarčiais suvalgyta šoninė ar dešrelė nėra tas pats, kas kasdieniai pusryčiai, kurių pagrindą sudaro perdirbti mėsos gaminiai.

Šiuo klausimu S. Bhojrajus laikosi itin griežtos pozicijos – energinių gėrimų rytais jis nevartoja.

Juose dažnai būna daug kofeino ir cukraus, taip pat kitų stimuliuojamųjų medžiagų, kurios gali papildomai apkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą.

Tokie gėrimai gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, o kai kuriems žmonėms – išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.

Kardiologas atkreipia dėmesį, kad ryte organizmas ir taip natūraliai pereina į aktyvesnę būseną, todėl papildoma stimuliacija gali būti nepageidaujama.

Paskutinis įprotis, kurio vengia kardiologas, kiek sudėtingesnis. Tai – ne pats pusryčių praleidimas, o tam tikras derinys, kai žmogus rytą pradeda nevalgęs, nors jaučia stresą ir geria kavą.

S. Bhojrajus pabrėžia, kad pusryčių atsisakymas savaime nėra nesveikas.

Jeigu žmogus sąmoningai laikosi protarpinio badavimo režimo, geria pakankamai vandens, šiek tiek pajuda ir dieną pradeda ramiai, tokia rutina nebūtinai kelia problemų.

Tačiau gydytojo praktikoje pasitaiko nemažai pacientų, kurių rytai atrodo visai kitaip.

„Daugybė mano pacientų tiesiog gyvena veikiami adrenalino: geria kavą tuščiu skrandžiu, skuba atsakyti į elektroninius laiškus, vartoja vaistus nevalgę. Dešimtą valandą ryto jų nervų sistema jau būna pernelyg sužadinta, o cukraus kiekis kraujyje smarkiai svyruoja“, – pasakoja kardiologas.

Pasak jo, senstant organizmas tampa mažiau atsparus tokiems svyravimams.

Vanduo, visavertis maistas, kelios minutės ramybės – tobula ryto rutina, kuri padeda organizmui lengviau pasiruošti naujai dienai.

S. Bhojrajus teigia, kad jo paties rytinė rutina nėra sudėtinga. Svarbiausia – nuoseklumas, o ne tobulybės siekimas.

Gydytojas stengiasi pasirūpinti, kad pusryčiuose būtų pakankamai baltymų ir skaidulų, nepamiršta gerti vandens ir vengia pradėti dieną skubant.

Pusryčiams jis dažnai renkasi kiaušinius su vaisiais arba varškę su uogomis ir graikiniais riešutais.

Kiti kardiologo mėgstami variantai – graikiškas jogurtas arba avižinė košė su ispaninių šalavijų sėklomis.

Kartais, kai rytas būna itin užimtas, gydytojas dalį pusryčių suvalgo ruošdamas vaikams pietus, o likusią dalį – kiek vėliau.

Dar vienas jo įprotis – prieš kavą išgerti vandens.

„Stengiuosi, kad kofeinas nebūtų pirmasis signalas mano organizmui, jog prasidėjo nauja diena“, – aiškina S. Bhojrajus.

Per savo darbo metus kardiologas pastebėjo, kad žmonės dažnai nepakankamai įvertina nervų sistemos poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Jo teigimu, chaotiškas ir įtemptas rytas gali turėti įtakos fiziologiniams organizmo procesams.

Todėl net penkios minutės, skirtos lėtesniam kvėpavimui, trumpam pasivaikščiojimui, tempimo pratimams ar pabuvimui lauke natūralioje dienos šviesoje, gali padėti sklandžiau pereiti iš poilsio būsenos į dienos režimą.

Vis dėlto S. Bhojrajus primena, kad prieš iš esmės keičiant mitybą ar kasdienius įpročius verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.