Menstruacijų metu organizme vyksta ne tik gimdos gleivinės pokyčiai. Estrogenų ir progesterono svyravimai veikia centrinę nervų sistemą, skausmo jautrumą, virškinamąjį traktą, skysčių apykaitą, miegą ir emocinę savijautą. Todėl, anot I. Kravčenkienės, ciklą gali lydėti ne tik pilvo spazmai ar gausesnis kraujavimas, bet ir kitokie, iš pirmo žvilgsnio su mėnesinėmis rečiau siejami negalavimai.
Galvos skausmai ir migrena. „Prieš menstruacijas sumažėjusi estrogenų koncentracija gali išprovokuoti migrenos priepuolius, kurie kartais būna stipresni ir ilgiau trunkantys nei kitu ciklo metu“, – sako ginekologė.
Virškinimo pokyčiai. Prostaglandinai, anot gydytojos, veikia ne tik gimdą, bet ir žarnyno raumenis, todėl menstruacijų pradžioje gali padažnėti tuštinimasis, atsirasti viduriavimas ar pykinimas, o kai kurioms moterims – priešingai, vidurių užkietėjimas.
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Nugaros ir kojų skausmai. „Menstruacinis skausmas gali plisti į juosmenį ir šlaunis. Tačiau stiprus, ypač vienpusis ar progresuojantis skausmas, gali būti susijęs su endometrioze ar kitomis ligomis“, – įspėja I. Kravčenkienė.
Nuovargis, silpnumas ir galvos svaigimas. Juos gali lemti hormonų pokyčiai, skausmas ar miego sutrikimai, tačiau esant gausioms mėnesinėms būtina atmesti geležies stoką ir mažakraujystę.
Susiję straipsniai
Nuotaikos ir miego pokyčiai. „Prieš menstruacijas gali sustiprėti dirglumas, nerimas, liūdesys, pablogėti miego kokybė. Jei simptomai ryškūs ir trikdo kasdienį gyvenimą, verta įvertinti priešmenstruacinio disforinio sutrikimo galimybę“, – sako gydytoja.
Krūtų jautrumas, tinimas, odos pokyčiai. Prieš menstruacijas, pasak I. Kravčenkienės, krūtys gali tapti jautresnės ir pilnesnės, atsirasti tinimo pojūtis, o kai kurioms moterims – paūmėti aknė. Tai susiję su hormonų svyravimais ir dažniausiai praeina prasidėjus menstruacijoms.
Šlapinimosi ar tuštinimosi skausmai. „Jei jie kartojasi menstruacijų metu, ypač kartu su stipriu dubens skausmu, svarbu pagalvoti apie endometriozę“, – pažymi ginekologė.
Ginekologės patarimas – pildykite dienoraštį
Geriausias būdas suprasti, ar negalavimas susijęs su ciklu – stebėjimas. „Rekomenduoju bent 2–3 mėnesius pildyti menstruacijų ir simptomų dienoraštį: pažymėti ciklo dieną, kraujavimo intensyvumą, skausmą, galvos skausmus, virškinimo, miego ir nuotaikos pokyčius“, – sako I. Kravčenkienė.
Jei simptomai reguliariai pasireiškia tuo pačiu ciklo laikotarpiu ir išnyksta jam pasibaigus, anot gydytojos, tikėtinas jų ryšys su hormonais. „Bet jei jie stiprėja, atsiranda ir kitomis ciklo dienomis ar trukdo įprastai veiklai, būtina ieškoti kitų priežasčių“, – pabrėžia I. Kravčenkienė.
Nedelsti, pasak jos, reikia dėl aiškių pavojaus signalų: „Kreipkitės į gydytoją, jei menstruacijų skausmas tampa nepakeliamas, kraujavimas labai gausus, pasireiškia alpimas, naujas neįprastai stiprus galvos skausmas, kraujas išmatose ar šlapime, ryškūs emociniai sutrikimai. Menstruacijos neturi būti priežastis nuolat kentėti – net ir su ciklu susiję simptomai sėkmingai gydomi.“
Kaip palengvinti lengvesnius simptomus
Lengvesnius su ciklu susijusius negalavimus, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Jelenos Deksnienės, dažnai galima sušvelninti paprastomis priemonėmis ir nedideliais mitybos pokyčiais.
Esant ciklinei migrenai, ji atkreipia dėmesį į magnį. „Tyrimai rodo, kad reguliarus magnio – glicinato ar citrato – vartojimas likus kelioms dienoms iki mėnesinių gali padėti išvengti dalies menstruacinės migrenos priepuolių. Tam tikrais atvejais padeda ir vitaminai E ar B2, tačiau didesnes jų dozes būtina aptarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako J. Deksnienė.
Pykinimą, anot vaistininkės, gali lengvinti imbiero arbata ar papildai su jo ekstraktu, pipirmėčių bei ramunėlių arbata, šilumos terapija, vitaminas B6 ar magnis. Ji pažymi, kad dažnai pykinimą išprovokuoja patys menstruaciniai skausmai, tad numalšinus juos, palengvėja ir pykinimas.
„Padeda ir mažesnės, dažnesnės porcijos, kofeino bei alkoholio ribojimas ir pakankama hidratacija. Verta pabandyti gerti vandenį su citrina. Taip pat būtų gerai bent lengvas fizinis aktyvumas – pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gryname ore, tempimo pratimai“, – vardija specialistė.
Jei vargina silpnumas, ypač esant gausesnėms mėnesinėms, gali būti svarbu įvertinti, ar nėra geležies stokos. Taip pat moterys dažnai renkasi magnį, vitaminus B6, B12 ar vitaminą D, tačiau tokių priemonių vartojimą reikėtų vertinti individualiai. Tomis dienomis derėtų leisti sau išsimiegoti, o intensyvias treniruotes galima pakeisti ramiu pasivaikščiojimu ar lengva joga.
„Svarbu ir mityba. Venkite cukraus ir saldumynų, nes jie sukelia tik trumpalaikį energijos šuolį. Rinkitės pilno grūdo duoną, avižinę košę, ruduosius ryžius. Naudinga į racioną įtraukti liesos raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, špinatų. Vartokite daugiau baltymų, nes jie palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje, o tai padeda išvengti staigaus energijos lūžio dienos metu“, – sako J. Deksnienė.
Virškinimo sistemos pokyčių atveju, anot vaistininkės, svarbu atsižvelgti į konkretų simptomą. Jei vargina viduriavimas, gali būti naudingi elektrolitai, probiotikai, padėti ramunėlių ar pipirmėčių arbata, švelnesnė mityba – daugiau bananų, ryžių, skrebučių ir mažiau kofeino, dirbtinių saldiklių, pieno produktų, riebaus, aštraus maisto.
„Jei pasireiškia vidurių užkietėjimas, galima pabandyti magnio citratą, skaidulų papildus (pvz., gysločių luobeles). Labai svarbu gerti pakankamai vandens – šiltas vanduo, ypač ryte, puikiai suaktyvina virškinimo procesą.
Iki mėnesinių likus kelioms dienoms, valgykite daugiau skaidulinio maisto: avižų, pilno grūdo produktų, brokolių, obuolių, slyvų. Ir žinoma, nepamirškite judėti – fizinis pasyvumas lėtina virškinimą“, – pataria J. Deksnienė.