JAV Hiustone įsikūrusio Beiloro medicinos koledžo mokslininkai tyrė, kaip fizinis aktyvumas susijęs su pažintinėmis funkcijomis įvairiais gyvenimo tarpsniais, ypač vyresniame amžiuje.
Moksliniame žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime analizuoti 3093 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 93 metų, fizinio aktyvumo duomenys. Jie buvo renkami naudojant „Fitbit“ įrenginius ir apėmė 2009–2023 m. laikotarpį.
Dauguma dalyvių buvo 60 metų ar vyresni (57 proc.), moterys (68 proc.), baltaodžiai (75 proc.).
Kineziterapeutės patarimai norintiems sustiprėti: ragina keisti rutiną
Ką atskleidė papildomi 1000 žingsnių?
Mokslininkai vertino ne tik kasdien nueinamų žingsnių skaičių, bet ir kraujospūdį bei pažintines funkcijas.
2023 m., tyrimo laikotarpio pabaigoje, kiekvienas dalyvis vieną kartą atliko keturis specialius testus.
Jais buvo vertinamas gebėjimas sutelkti dėmesį ir atsiriboti nuo trukdančios informacijos, išlaikyti regimąjį dėmesį, kontroliuoti impulsyvius sprendimus bei atpažinti pagrindines emocijas žmonių veiduose.
Susiję straipsniai
Paaiškėjo, kad didesnis kasdien nueinamų žingsnių skaičius buvo susijęs su geresniais pažintinių funkcijų rodikliais.
Mokslininkų skaičiavimais, maždaug 1000 papildomų žingsnių per dieną buvo siejami su geresniais dėmesio ir savikontrolės testų rezultatais, palyginti su mažiau fiziškai aktyviais žmonėmis.
Tyrėjai taip pat nustatė ryšį tarp kraujospūdžio ir pažintinių funkcijų.
Aukštesnį kraujospūdį turintys dalyviai prasčiau atliko testą, kuriuo vertintas impulsyvumas ir gebėjimas atsisakyti greito atlygio dėl didesnės naudos ateityje.
Kiekvienas papildomas sistolinio kraujospūdžio 1 ml/Hg buvo siejamas su prastesniu šio testo rezultatu.
Be to, fiziškai aktyvesnių dalyvių sistolinis kraujospūdis paprastai buvo mažesnis. Tiek didesnis fizinis aktyvumas, tiek mažesnis kraujospūdis buvo nepriklausomai susiję su geresniais savikontrolės rodikliais.
Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžė svarbią aplinkybę: nustatyti skirtumai buvo nedideli.
Tyrimas neįrodo, kad papildomi žingsniai tiesiogiai pagerina smegenų veiklą. Jis tik atskleidžia statistinį ryšį tarp fizinio aktyvumo, kraujospūdžio ir tam tikrų pažintinių gebėjimų.
Be to, pažintinių funkcijų testai buvo atlikti tik vieną kartą, todėl tyrėjai negalėjo nustatyti, kaip kiekvieno dalyvio gebėjimai keitėsi bėgant metams.
Kodėl judėjimas gali būti naudingas smegenims?
Tai nėra pirmasis tyrimas, kuriame nustatytas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir geresnės smegenų sveikatos senstant.
Neuropsichologė Shannel Elhelou, nedalyvavusi šiame tyrime, paaiškino, kad judėjimas smegenis gali veikti keliais skirtingais būdais.
Pasak jos, reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą bei kontroliuoti tokias ligas kaip hipertenzija ir diabetas.
Šios ligos gali pažeisti smegenų kraujagysles, todėl jų kontrolė svarbi ir pažintinėms funkcijoms.
„Fizinis aktyvumas taip pat gali skatinti neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą prisitaikyti ir stiprinti nervines jungtis. Tam įtakos gali turėti augimo veiksniai, pavyzdžiui, smegenų neurotrofinis faktorius, arba BDNF“, – aiškino Sh. Elhelou.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad šie procesai gali būti naudingi už mokymąsi ir atmintį atsakingoms smegenų sritims, įskaitant hipokampą. Tačiau tikslūs mechanizmai dar tiriami.
Neuropsichologė pridūrė, kad fizinis aktyvumas taip pat gali pagerinti nuotaiką ir miegą, o abu šie veiksniai svarbūs kasdienei smegenų veiklai.
Kiek reikėtų judėti, kad smegenys išliktų sveikos?
Pasak Sh. Elhelou, svarbiausia pasirinkti tokią fizinę veiklą, kuri žmogui patiktų ir kurią jis galėtų tęsti ilgą laiką.
„Svarbus nuoseklumas, o įgyvendinamą fizinio aktyvumo rutiną laikui bėgant galima plėsti“, – sakė specialistė.
Ji priminė bendrąsias fizinio aktyvumo rekomendacijas:
Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Raumenų stiprinimo pratimai bent du kartus per savaitę. Vyresnio amžiaus žmonėms – ir pusiausvyros lavinimo pratimai. Tam gali tikti spartus ėjimas, plaukimas, šokiai ar važiavimas dviračiu. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo žmogaus fizinių galimybių ir pomėgių.
Tačiau neuropsichologė pabrėžė, kad šios rekomendacijos skirtos bendrai sveikatai palaikyti. Jos nėra tiksliai nustatyta fizinio aktyvumo norma, kuri garantuotai apsaugotų nuo pažintinių funkcijų silpnėjimo.
Be to, ne kiekvienam žmogui tokie tikslai iš karto pasiekiami.
„Praktiškas būdas – pradėti nuo trumpesnių fizinio aktyvumo laikotarpių ir palaipsniui juos ilginti. Bet koks judėjimas yra geriau negu jokio“, – teigė Sh. Elhelou.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.